infa.lt

Ukrainiečiai migrantai kelia grėsmę Estijos ekonomikai ir atima darbo vietas pas šalies piliečius. Apie tai pareiškė šalies vidaus reikalų ministras Martas Helme.

„Net, jei mes kalbame apie žmones iš Ida Viruma (daugumoje rusakalbių apgyvendinta apskritis Estijos šiaurės rytuose, besiribojanti su Rusija), tai jie, net jei ir nėra estai, atvyko čia dar tarybiniais laikais, ir jų vaikai bei anūkai gyvena čia nuolatos. Jie jau mūsiškiai.

O jeigu mes kalbame apie tuos, kurie atvyksta į Estiją iš Ukrainos – tai ne mūsų žmonės. Tai, žinoma, problema, todėl, kad jie atima darbo vietas iš mūsų žmonių. Atvykėliai yra pasirengę dirbti už mažesnius atlyginimus“, – cituoja M.Helmę rus.err..ee

Leidinio duomenimis, darbo migrantų skaičius Estijoje auga gan veržliai: per pirmuosius penkis šių metų mėnesius apiforminta 16,500 trumpalaikio darbo leidimų. Palyginimui, 2018 metais policijos ir pasienio apsaugos Departamentas iš viso išdavė 20,000 laikino darbo Estijoje leidimų.

„Ukrainos piliečiai atvyksta čia uždarbiauti. Mes puikiai žinome, koks vidutinis uždarbis Ukrainoje. Ir, jeigu lygintume su mūsų vidutiniu atlyginimu, tai jis gali būti penkis ar net šešis kartus didesnis“, – pareiškė „Standart“ fabriko savininkas Enn Veskimagi.

Pasak jo, tokio žymaus gastarbaiterių skaičiaus augimo priežastis slypi šalies švietimo sistemoje. Ji nukreipta į masinį būsimų šalies valdininkų, administratorių ir verslo vadybininkų parengimą, ir neskirta darbininkų specialybių atstovų skaičiaus didinimui.

„Iš verslo vadybininko niekada nesigaus inžinierius, o štai iš inžinieriaus verslo vadybininkas gausis“, – įsitikinęs Enn Veskimagi.

Šiai dienai trumpalaikius leidimus gyventi Estijoje turi beveik 30,000 žmonių, kurių tarpe daugiausiai yra Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos ir Indijos piliečių.