infa.lt

Papildomai prie Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), Seimas nutarė sukurti dar Nacionalinio saugumo komisiją, sprendžiant pagal pavadinimą turinčią atlikti panašias funkcijas – užtikrinti tą patį nacionalinį saugumą „kitaip”, bei prie jos papildomai pridurti Viešąją įstaigą (VšĮ), kurioje valstybė turės 50% balsų ir kurios funkcijoms atlikti būtų skiriami biudžeto (mokesčių mokėtojų) pinigai. Kas turės kitus 50% balsų šiame darinyje, įstatymo aiškinamajame rašte nekalbama.

Ką konkrečiai veiktų ta viešoji įstaiga (VšĮ) arba Centras, kaip jį pristato įstatymo projekto aiškinamojo rašto autoriai?

„Centro veikla – atvirų publikacijų skelbimas, konferencijų organizavimas – labiau įtrauktų visuomenę į diskusiją saugumo, gynybos ir užsienio politikos temomis. Tai atitiktų kitų ES šalių praktiką, susijusią su tokiais centrais ir jų finansavimu iš biudžeto lėšų”.

Kadangi valdžios atstovai nėra specialistai publikacijų rašyme bei konferencijų rengime ir organizavime, galima daryti prielaidą, jog likusius 50% būsimos VšĮ akcijų pasidalins viešosios informacijos rengėjų nevyriausybinės įstaigos ir organizacijos, kurioms mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamas projektas – viliojantis kąsnelis.

Seimas po svarstymo, 95 parlamentarams vieningai balsavus už, pritarė rizikos veiksnių ir pavojų Lietuvos saugumui bei krizių valdymo reglamentavimo pakeitimams, papildant dabartinį krizių valdymo modelį nacionalinio saugumo elementais ir taip suformuojant integruotą tarpinstitucinį mišrių (hibridinių) grėsmių prevencijos ir krizių valdymo mechanizmą.

Po svarstymo pritarta Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pataisų projektui Nr. XIIIP-3340(2), kuriuo siūloma sukurti grėsmių nacionaliniam saugumui užkardymo ir krizių valdymą koordinuojančią instituciją Vyriausybės lygmeniu – Nacionalinio saugumo komisiją, kuriai vadovautų Ministras Pirmininkas.

Siūloma, kad ši komisija, prireikus, atsižvelgdama į krizės pobūdį, siūlytų Vyriausybei paskirti už krizės valdymą atsakingą instituciją, kuri kartu su Jungtine grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupe, sudaryta iš Vyriausybės kanceliarijos, atitinkamų ministerijų ir kitų valstybės institucijų bei įstaigų atstovų, imtųsi krizės valdymo ir jos padarinių likvidavimo koordinavimo veiksmų. Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės sudėtį ir nuostatus tvirtintų Vyriausybė.

Svarstomomis pataisomis taip pat  numatoma, kad išorės aplinkos pokyčius ir jų įtaką užsienio, saugumo ir gynybos politikai analizuotų ir pasiūlymus dėl regioninį ir transatlantinį saugumą stiprinančių priemonių nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms teiktų, taip pat savo vertinimus užsienio, saugumo ir gynybos klausimais viešai skelbtų strateginių tyrimų ir analizės centras – viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė, turinti ne mažiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, būtų valstybė. Šio centro funkcijoms atlikti būtų skiriamos valstybės biudžeto lėšos.