infa.lt

Būsimai prezidentei I. Šimonytei senstanti visuomenė kelia vis naujus sveikatos apsaugos ir socialinius iššūkius

06 gegužės
20:11 2019

Ingrida Šimonytė

Šiandien Seimo konservatorių (TS-LKD) frakcijos narė Ingrida Šimonytė spaudos konferencijoje apie senstančioje visuomenėje kylančius sveikatos apsaugos ir socialinių iššūkius pažymėjo, kad reikia užtikrinti paslaugų, kurios leistų pasirūpinti tiek sergančiais artimaisiais, tiek ir slaugantiesiems neleistų iškristi iš darbo rinkos ir aktyvaus socialinio gyvenimo, teikimą.

„Kalbant apie gydymo įstaigų pertvarką, atrodo, kad sprendimų priėmėjai ignoruoja paprastą faktą: savivaldybės, kuriose yra ypač didelė dalis pagyvenusių žmonių, rizikuoja netekti gydymo įstaigų, vietoj to joms siūlant slaugos paslaugas, kurios nėra pagrindinis ten gyvenančių žmonių poreikis.

Tuo metu sveikatos priežiūros paslaugos, reikalingos žmonėms savivaldybėse, gali tapti tiesiog neprieinamos – taip dalį visuomenės tiesiog nurašant ir atribojant.

Kalbant aiškiau, problemą sudaro du aspektai: pirmasis – paslaugos yra prieinamos tik labai mažai daliai mūsų visuomenės, antra – tos paslaugos yra priklausomos nuo finansinės paramos, kurią mes gauname iš Europos Sąjungos lėšų.

Pasikeitus jų apimčiai, kils iššūkių, kaip integralią pagalbą tęsti ateityje, jau nekalbant apie tai, kad privalėsime paslaugas plėsti“, – teigė I. Šimonytė.

Kartu parlamentarė pažymėjo, kad valdančiųjų negebėjimas priimti sprendimus yra dabartinės sumaišties šaltinis.

2009 metais kandidatė į prezidentus apie pagyvenusių ir vargstančių žmonių problemas kalbėjo kalbėjo taip:
Pensijų mažinimo klausimu I.Šimonytė laikosi pagrindinės nuostatos – apsaugoti gaunančius mažesnes pensijas ir, prireikus jas mažinti, tai daryti proporcingai, t. y. daugiau kirpti nuo didesnių pensijų ir mažiau nuo mažesnių. (Šaltinis 15min) Bet kirpti – būtinai.

„Ta nežinia, negebėjimas priimti ilgalaikių strateginių sprendimų, kurie leistų užtikrinti, kad mes šią problemą bandome spręsti – pagrindinis dabartinės sumaišties šaltinis tiek socialinių paslaugų, tiek ir regiono gydymo įstaigose.

Labai tikiuosi, kad dabartinė valdančioji dauguma tikrai ras savyje dvasios atsakyti į nerimą keliančius klausimus ir tuo pačiu atsimerks, nes šiandien daugiau nei 100 000 žmonių negauna pagalbos, kuri jiems labai reikalinga, o labai didelė dalis žmonių neturi artimųjų, kurie galėtų jais pasirūpinti.

Tai – didelė ir auganti problema, ir jei jos nespręsime šiandien – ateityje ją turėsime spręsti gerokai brangiau.“

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas teigė, kad problema tik didėja dėl labai greitai senstančių Lietuvos regionų.

„Reikėtų pagaliau neignoruoti kylančių problemų, negriauti to, kas sukurta – per šešerius eksperimentinius metus, kai teikiamos integralios paslaugos, yra ne tik pastatai, bet ir žmogiškieji ištekliai – tai reikia pritaikyti esamiems poreikiams užtikrinti.

Manau, kad visos paslaugos turėtų būti teikiamos viename centre: socialinės ir medicininės paslaugos, koordinuojant veiksmus visose gydymosi stadijose: žmogui dar esant namuose, jam atvykstant į stacionarą ir paskui vėl sugrąžinant jį į namus.

Deja, bet šiandien užsimerkiama prieš mažuosius rajonus, paslaugų juose poreikį ir būtinybę. Baisiausia, kad šiandien nėra jokio plano, kas bus daroma toliau“, – sakė V. Grigas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentė Ramunė Jurkuvienė pažymėjo, kad atskirti socialines ir medicinines paslaugas būtų pernelyg didelė prabanga.

„Žmogui turi būti teikiama integrali pagalba, kuri remiasi į paciento poreikius orientuotu modeliu ir komandiniu darbu. Šie du principai turi padėti integruoti abi sistemas. Labai gera terpė būtų mažos ligoninės, kurios galėtų tai daryti. Kiekvienoje savivaldybėje toks integralios pagalbos eksperimentas jau pasiteisino.

Mano manymu, paslaugos turi būti plečiamos ir teikiamos. Tikiu, kad pasibaigus Europos Sąjungos pinigams, bus rastos papildomos lėšos ir toliau plėtojamos būtinos paslaugos regionuose“, – teigė doc. R. Jurkuvienė.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs mokymų ir konsultacijų įmonės „TMD Partners“ partneris Deividas Rafanavičius išskyrė tai, kad Lietuvoje turime per 75 000 žmonių, kurie yra darbingi, bet jų darbo rinkoje nėra, nes jie privalo rūpintis savo sergančiais artimaisiais.

„Jei sutvarkytume šią problemą – turėtume daugiau darbo jėgos ir plėtros Lietuvos regionuose“, – akcentavo D. Rafanavičius.

Galų gale Seimo narė I. Šimonytė, apibendrindama spaudos konferenciją teigė, kad esame taške, kai turime ištraukti galvą iš smėlio, pamatyti 100 tūkst. pagalbos negaunančių Lietuvos žmonių ir priimti sprendimus, kurie pratęstų šešerius metus gerai veikiančią integralios pagalbos sistemą:

„Turime matyti šią problemą ne kaip optimizavimo klausimą – turime grįžti prie paciento ir jo buvimo dėmesio centre bei sutarimo, kokios paslaugos jam reikalingos. Taip galėtume užtikrinti tai, apie ką mėgstame daug postringauti – orią senatvę.“

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 938

Žymos:

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

žvygiui nėra vietos Lietuvoje...

Nu, bl, nesu matęs individo su tokiu durnu snukiu.Durnumas iš jo fontanu trykšta....

Tai pirma gal baikit išlaidauti .Ministerijų miestelio statyba,stadiono statyba ,kodėl neklausiat ar reikalinga šiuo metu...

Tai ką siūlote? Didinti investicijas kai visi šaukia bus karas.Gal pamiršote kaip bankai bankrutuoja.Taip ir...

Sunku jums vasarai...!...