infa.lt

Įprastai, kai žmogus nepatenkinamai atlieka savo darbą, tai pagautas pyksta ir skundžiasi: „O jūs žinote kiek man moka atlyginimo?!” Žinau. Ir nesuprantu ka tu ten darai. Mano nuomone, viskas paprasta: nepatinka – nedirbk. Ir tai visame kame.

Blogai tau gyventi su žmogumi – negyvenk.

Verslo partneriai blogai su tavimi elgiasi – keisk.

Blogai guli kostiumas – atiduok tam, kuriam jis tiks idealiai.

Blogai miegi – užsiimk savo dvasine būsena.

Blogai jautiesi – gydykis.

Blogai tau gyventi savo šalyje – išvažiuok.

Ką nors daryk, o ne skųskis.

O jeigu tu nieko nedarai ir nekeiti, reiškia tau gerai.

Būk sąžiningas su savimi – tau gerai.

Gera skųstis.

Gera inkšti.

Gera kentėti.

Gera būti auka.

Gera kai kažkas užjaučia.

Gerai, kai už tave sprendžia ir tau padeda.

Gera nieko nedaryti su savo gyvenimu. Ramu. Prognozuojama. Tai tavo komforto zona.

Būti mėšle – tavo komforto zona.

Visame tame yra prasmė. Pati didžiausia prasmė gyvenime. Jeigu tu ne auka – tai kas? Jeigu tu nesiskųsi, tai ką darysi? Juk teks daryti. Pašalinus šią prasmę „Man nepakeliamai sunku, tačiau aš nešu savo kryžių”, – tai kas gi lieka? Kur tu eisi be kryžiaus? Kaip tu apskritai be jo gyvensi?

Nespręsti – tai taip pat sprendimas. Nekeisti – tai taip pat pasirinkimas. Jeigu tu darai tokį pasirinkimą, būk su juo, pripažink jį, mėgaukis juo. Bet nepudrink smegenų kitam. Jis neprivalo žaisti tavo žaidimų.

Pripažink: tu ten, kur nori būti. Tame visa tiesa.

autorė – psichologė Lilija Artemčik