infa.lt

Visų, išskyrus labai turtingus žmones, gyvenimas teka panašia vaga – per išmaniųjų telefonų ir kompiuterių ekranus. Gyvas kontaktas su žmogumi tapo naująja vip preke. The New York Times reporterė Nellie Bowles papasakojo apie tai, kaip išmanieji telefonai tapo vargingai gyvenančių žmonių markeriu.

Žurnalistė atkreipia dėmesį į tai, jog interneto revoliucija turėjo demokratines ištakas, tačiau šiandien tokioms kompanijoms, kaip Facebook ir Google, teikiančioms nemokamas paslaugas, prikištas reklamos, pagrindiniu produktu tampa naudotojo dėmesys. Turtingieji gali sau leisti atsisakyti parduoti savo dėmesį ir asmeninius duomenis. Vargingieji ir vidurinioji klasė, rašo Bowles, tokių galimybių tiesiog neturi.

„Peidžeriai (žinučių įtaisai) buvo svarbūs, todėl, kad jie liudijo apie jūsų svarbaus, užimto žmogaus statusą. Šiandien gi – viskas atvirkščiai. Jeigu jūs iš tiesų randatės hierarchijos viršūnėje – jums nebūtina niekam atsakinėti. Tai jie, likusieji turi jums atsakinėti“, – sako Pietų Kalifornijos universiteto marketingo skyriaus viršininkas Joseph Nunez.

Be to, vaikai, kurie prie ekranų praleidžia daugiau nei dvi valandas į dieną, gauna žemesnius pažymius už kalbos ir išmanumo testus. Apie tai liudija Nacionalinio sveikatos apsaugos instituto tyrimas. Pasak smegenų vystymosi tyrimo rezultatų – pas vaikus, praleidžiančius daug laiko prie ekranų, pastebėtas priešlaikinis galvos smegenų žievės plonėjimas. Tyrimas atliktas suaugusiųjų atžvilgiu išryškino ryšį tarp laiko praleisto internete ir depresijos.

Techninės kompanijos agituoja valstybines mokyklas pereiti į mokymo sistemą, kurai esant kiekvienas besimokantis turi turėti nešiojamą kompiuterį. Esą taip studentai bus geriau pasiruošę skaitmeninei ateičiai. Tuo pačiu, Silikono slėnyje populiaria pradine mokykla garsėja vietinė Valdorfo mokykla, kurioje mokymas vyksta praktiškai nesinaudojant jokiais skaitmeniniais įrenginiais.

Šiandienė žmonių atskirtis tiesiog stulbina : dauguma stambių miestų gyventojų ne tik nepažįsta savo namo kaimynų, bet dažnai net nebendrauja su savo aukšto kaimynais. Gyvas bendravimas išstumtas socialinių tinklų, tinklaraščių, o taip pat tinklinių kompiuterinių žaidimų. Netgi ta karta, kuriai šiandien virš 60, valandomis pakimba internete.

Ir tai yra bendra pasaulinė tendencija.

Dauguma paauglių (98%) pabrėžė, jog internetu naudojasi kasdien, be to 89% užklysta į socialinius tinklus kasdien ir po kelis kartus į dieną. Skirtingai nuo paauglių, tik 69% suaugusiųjų kasdien lankosi internete, o 53% – socialiniuose tinkluose.

Kol kas niekas neteigia – interneto įsigalėjimas – tai gerai ar blogai. Mokslininkai, tiriantys žmonijos tarpusavio sąveikos procesus pasauliniame tinkle, vargu ar pateiks vienareikšmišką ir paprastą atsakymą į šį klausimą. Tačiau jau vien tai, kad jie stebi savo tyrimų eigoje, turėtų kelti susirūpinimą.

Pavyzdžiui, sociologas P. Kolozaridi pabrėžia tokį reiškinį

„Socialiniuose tinkluose, lyginant su internetu, kuris buvo iki jų, bendravimas tapo mažiau verbalinis, jis mažiau orientuotas į tekstą. Jeigu jūs rašote tinklaraštį, jums būtina kažką parašyti arba retais atvejais jūs patalpinsite fotografiją. Socialiniuose tinkluose jūs galite pažymėti „Patinka“ arba uždėti „šypsenėlę“. Žmonės rašo be didžiųjų raidžių, nededa taško pabaigoje sakinio, gramatiškai tekstas tampa vis artimesnis kalbai balsu, jei jau ne minčių srautui – mano studentai mano, jog mesengerai labiau panašūs į sąmonės srautus, nei diskusiją. Prie ko tai prives – iki galo nėra aišku“.

Galima daryti prielaidą, jog, jeigu tendencija išliks (o kodėl ji turėtų nustoti augti?), neužilgo, labai greitai žmonija pasidalins į dvi nelygias dalis.

Mažoji, apimanti keletą procentų nuo visų Žemės gyventojų, bus išsilavinusi. Šie žmonės skaitys popieriuje spausdintas knygas ir tuo pačiu valdys internetą bei realųjį pasaulį.

Kita dalis, kurios absoliuti dauguma – ir toliau gaus malonumą nuo „patiktukų“ socialiniuose tinkluose už savo „selfius“, ir tuo bus laiminga…