infa.lt

Europos gyvybės kraujas – investicijos – išteka į Kiniją, nors turėtų kurti darbo vietas čia

23 balandžio
15:21 2019

elektromobilis

Seimo narys, Robertas Šarknickas

Tema apie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Kinijos ekonominę įtampą – karą, pastaruoju metu yra ypač karšta ir aktuali ne tik šių dviejų supervalstybių, tačiau ir viso pasaulio, ypač Europos Sąjungos (ES), mastu. Keliai, kuriais nueis JAV ir Kinija, neišvengiamai iškels klausimą ES, kokį kelią turi rinktis Europa, kuria kryptimi judėti vystant ES ir valstybių narių ekonomiką, keliant bendrąjį vidaus produktą (BVP).

Nepaisant JAV Prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) ketinimų, priešiškos politikos Kinijos ekonomikai, vienas didžiausių JAV automobilių koncernų „Tesla“ jau stato elektrinių automobilių gamyklą Šanchajuje, Kinijoje, kur žada surinkti per 500 tūkst. teslų per metus. Maža to, ES automobilių pramonė taip pat krypsta į Kinijos pusę.

Tokie žinomi Europos automobilių gamintojai kaip „Volkswagen“, „Renault“, „Daimler AG“ („Mercedes-Benz“) jau yra pareiškę ketinantys investuoti milijardines sumas Kinijos rinkoje ir ten vystyti elektrinių automobilių gamybą. Pavyzdžiui, minėtas vokiečių koncernas „Volkswagen“ Kinijoje iki 2022 m. žada investuoti net iki 15 mlrd. eurų, o „Daimler AG“ – beveik 2 mlrd. JAV dolerių bendradarbiavimui su kinų „BAIC motor corporation“.

Skaičiai atrodo įspūdingi, bet kad būtų galima dar labiau suvokti, kodėl privalome apie tai kalbėti, būtina paminėti, kad tai yra Europos kapitalo įmonės, kas reikštų, kad ES cirkuliuojantys pinigai nukeliautų į Kinijos biudžeto katilą ir lemtų dar didesnį jos ekonominį stiprėjimą ES ir kitų šalių sąskaita.

Ir čia kalbu ne apie vieną milijardą ar du. „Forbes“ pateikiamais duomenimis Europos automobilių koncernai vien per 2017 m. Kinijoje investavo beveik 22 mlrd. eurų.

Kinijoje ketinančių investuoti Europos automobilių gamintojų jau dabar yra bent 5 ir vieša paslaptis, kad apie tai galvoja ir visi kiti didieji Europos gamintojai, todėl prieš tai minėtą 22 mlrd. sumą, galima teigti, artimoje ateityje reiktų padauginti bent iš kelių kartų. Būtina paminėti, kad čia kalbama ne tik apie dideles pinigų sumas, tačiau ir dešimčių tūkstančių darbo vietų praradimą.

Garsiai diskutuojama, kad XXI a. 3 dešimtmetis taps nauja kelių (ir ne tik) transporto era – į rinką bus masiškai tiekiamos elektrinės transporto priemonės. Ir jau dabar yra labai akivaizdu, kur link juda Kinija. Tokių investicijų pritraukimas ir dominavimas elektrinio transporto gamyboje Kinijai leistų užsitikrinti savo ekonominį augimą, ekonomikos galią ir potencialą dar daugeliui metų į priekį.

Ko gero dėl to Kinija netgi įvedė reikalavimą kelių transporto gamintojams, kad nuo šių metų kas dešimtas pagaminamas automobilis privalo būti varomas elektra.

Maža to, Kinija siekia, kad iki 2035 m. net 60 proc. pasaulyje surenkamų elektromobilių butų surinkta Kinijoje. Didieji Europos koncernai savo kursą masiškai suka į Kiniją, tačiau kodėl taip yra, ką veikia ES ir kokių veiksmų galėtų imtis ES lyderiai, Europos Parlamentas, kad milžiniškas investicijas išlaikytų senajame žemyne?

Atsakymas būtų vienas ir aiškus – reikia kompanijoms sudaryti sąlygas investuoti čia, Europoje, kad elektromobilių gamybos kaštai apimtų kuo mažesnes sumas. Elektra varomų automobilių gamybos išlaidų liūto dalis atitenka akumuliatorių gamybai ir būtent šioje rinkoje Kinija, rodos, nepavejamai pirmauja.

Tenka pripažinti, bet ES baterijų gamybos pramonėje tiesiog neturi sąlygų konkuruoti su didžiausia baterijų gamintoja pasaulyje. Visgi, yra kitų būdų, kuriais galėtume paskatinti elektrinių transporto priemonių gamybos liniją vystyti ES. Ir šioje vietoje akys krypte krypsta į Europos Parlamentą.

Tai nereiškia, kad Europos Parlamentas privalo imtis drastiškų priemonių ir atsakyti ES rinkos izoliacija nuo Kinijos. Anaiptol. Europos Parlamentas privalo sudaryti sąlygas ir prielaidas, kad elektrinių automobilių gamintojai patys norėtų likti senajame žemyne. Ir čia kalbu apie įvairias lengvatas elektrinių automobilių ir su jais susijusių komponentų gamybai.

Europos Parlamente derėtų nedelsiant, jau naujoje kadencijoje, svarstyti lengvatinius mokesčius baterijų gamybai, elektrinių automobilių gamybos bendrovėms (tiek gaminant automobilius, tiek statant elektrinių automobilių ir jų komponentų gamyklas ir kt.), elektrinių automobilių pardavimui ir pan.

Esminis tikslas – sukurti palankę terpę elektra varomoms transporto priemonėms būti gaminamoms bei vystomoms ES teritorijoje. Ir tai dar ne viskas. Taip pat reikėtų atidžiai peržiūrėti politikos gaires, susijusias su elektrinių automobilių pramonės inovacijomis bei elektrinio transporto infrastruktūros vystymo sritimis. ES fondų lėšos privalo būti nukreiptos į elektrinių automobilių infrastruktūros keliuose vystymą, pavyzdžiui įkrovimo stotelių diegimą.

Taip pat būtina skatinti Europoje kurtis startuolius ir plėtotis inovacijoms, susijusioms su elektriniu transportu. Trumpiau tariant, ES privalo tapti draugiška elektrinio transporto gamybai, jo naudojimui ir apskritai su juo susijusios pramonės sritims. Tik tokiu būdu išlaikysime milijardines Europos kapitalo bendrovės investicijas ES.

Ką iš to galėtų išlošti Lietuva? Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir savivaldybėms privalu atidžiai sekti ES veiksmus ir sprendimus. Tuo atveju, jei didieji Europos automobilių gamybos pramonės koncernai savo lėšas nuspręstų nukreipti investicijoms ES, jiems, be abejo, reikėtų naujų klonių gamyklų statybai.

Ir kodėl tai negalėtų įvykti Lietuvoje? Tokių kompanijų pritraukimas į Lietuvą reikštų ne tik investicijų pritraukimą, bet ir nemažo skaičiaus darbo vietų sukūrimą, užimtumo didinimą.

Svarbiausia – Lietuva tam turi idealias sąlygas: mūsų šalyje įsteigtos 7 laisvosios ekonominės zonos (Akmenės, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių) ir 5 pramoniniai parkai (Alytuje, Pagėgiuose, Radviliškyje, Šiauliuose, Ramygaloje), kuriuose gali būti plėtojama prekybos, gamybos, importo ir eksporto, verslo veikla.

Lietuva yra geografiškai patogioje padėtyje, kadangi turi išvystytą geležinkelių infrastruktūrą, uostą, oro uostus, kuriuos skiria sąlyginai itin maži atstumai, turi didelę logistikos įmonių pasiūlą ir pan.

Todėl svarbu laiku reaguoti ir pirmiems Europoje žengti žingsnį. Turime puikias organizacijas, tokias kaip „Investuok Lietuvoje“, našiai dirbančią Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, todėl tereikia laiku sureaguoti ir veikti.

Kaip ten bebūtų, veiksmų pirmiausia privalo imtis ES ir investicijas stengtis išlaikyti savo teritorijos viduje. Šių ryžtingų sprendimų be galo tikiuosi iš naujos Europos Parlamento 2019–2024 m. kadencijos.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 116

Žymos:

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Tomai, negalima taip negražiai atsiliepti apie mūsų dabartinėje valdžioje esančius buvusius komunistus vei įslaptintus KGB...

Okupacijos laikų kolaborantas su daugiau kaip 30 m. narystės TSKP stažu man ne autoritetas. Kandidatas...

2030 m. paties seimo gali nebūti. Bus eurosojūzo vietinė taryba....

Blazyte, laiskas keisti straipsniu fotografijas, ta su raudona ir su violetine jau smarkiai nusidevejo, reiktu...

o kiek žmonių psichologine prievarta buvo verčiami skiepytis " išmes iš darbo", "negalėsi maisto nusipirkti...

žvygiui nėra vietos Lietuvoje...

Nu, bl, nesu matęs individo su tokiu durnu snukiu.Durnumas iš jo fontanu trykšta....