infa.lt

bbc.com

Mokslo pasaulyje seniai vyksta debatai šia tema: ar alkoholio vartojimas turi kokių teigiamų pusių, ir jei taip, tai ar jų pakanka tvirtinimui, kad šiek tiek išgerti nepakenks? Alkoholio naudą aiškinosi BBC Future korespondentė.

Tiems iš jūsų, kurie neatsisakote retkarčiais praleisti po taurelę vyno ar bokalą alaus, yra miela tikėti, jog taip darote paslaugą savo organizmui.

MIP ir plačioji visuomenė su dideliu entuziazmu sutinka bet kokį mokslinį teiginį tema „alkoholis mažomis dozėmis nekenksmingas, ir netgi naudingas – nors ir kasdien“.

Visgi tai nėra paprasta – nustatyti, teisybė tai, ar ne, jog saikingas alkoholio vartojimas naudingas organizmui.

Didžiojo Kokreino mokymas

Vieną ankstyvųjų tyrinėjimų, tiriančių ryšį tarp alkoholio vartojimo ir sveikatos, atliko didysis Arčis Kokreinas (Archie Cochrane), nūnai anapilin išėjęs įrodomosios medicinos krikštatėvis.

1979 metais Kokreinas ir du jo kolegos pabandė nustatyti, nuo ko gi priklauso mirtingumo nuo širdies ligų lygio skirtumas tarp 18 šalių, tarp jų JAV, Didžiojoje Britanijoje ir Australijoje.

Jų atlikta analizė rodo aiškų ir reikšmingą ryšį tarp padidėjusio alkoholio vartojimo, o būtent vyno, ir sumažėjusio susirgimų išeminės širdies liga lygio. Ši negalia sukelia riebalų sankaupas ant kraujagyslių, tiekiančių kraują širdžiai, sienelių.

Remdamasis tyrimais, kuriuose matomas sąryšis tarp alkoholio vartojimo ir sumažėjusio mirčių nuo infarkto lygio, Kokreinas ir jo draugai nutarė, jog naudingomis savybėmis pasižymi būtent aromatiniai ir kiti junginiai, esantys alkoholyje (kurie, kaip pavyzdžiui, augaliniai polifenoliai, pagal neseniai atsiradusią hipotezę yra antioksidantai), o ne pats alkoholis.

Kaip tikras įrodomosios medicinos atstovas, Kokreinas ir jo draugai pasiūlė eksperimentą.

Eksperimento dalyvių pripumpavimas alkoholiu gali būti gana linksmas dalykas, tačiau tai vargu bau ar nušvies kelią atsakymui į klausimą, kokį gi teigiamą poveikį chroniškų ligų eigai daro alkoholis.

Todėl alkoholio poveikio žmogaus sveikatai pliusų ir minusų paieška vyko ilgalaikio populiacijos tyrimo forma.

1986 metais mokslininkai anketavimo būdu apklausė grupę, į kurią įėjo daugiau nei 50 tūkstančių JAV gydytojų-vyrų. Klausimai lietė jų valgymo ir gėrimo įpročius, medicininius duomenis ir jų sveikatos būklę per du metus.

Kaip paaiškėjo, kuo daugiau tie gydytojai vartojo alkoholinių gėrimų, tuo mažesnis buvo pavojus, jog jiems išsivystys išeminė širdies liga nepriklausomai nuo jų valgymo įpročių.

Po stikliuką, po mažiuką

Kaip rodo plataus masto tyrimo rezultatai, publikuoti 2000 metais, kurio autoriai taip pat tyrė gydytojus-vyrus, buvo matomas U formos (nelinijinės) tarpusavio ryšys tarp saikingo alkoholio vartojimo ir – šiuo atveju – mirties, o ne išeminės ligos.

Tų, kurie išgerdavo vieną standartinę dozę per dieną, mirties tikimybė per penkis su puse metų tyrimo buvo mažesnė nei tų, kurie vartojo daugiau nei vieną dienos dozę.

Visa tai leidžia mums manyti, jog egzistuoja savotiška „maksimalaus efektyvumo zona“ alkoholio vartojimui.

Tai sveika tarpinė zona tarp „per mažai“ ir „per daug“, kurioje nauda širdies kraujagyslių sistemai nustato pusiausvyrą mirčių nuo kitų priežasčių rizikai.

Ar tai reiškia, kad naudą duoda pats alkoholis? Ar jis tik tėra markeris kitiems sveikiems žmogaus elgsenos požymiams?

Ar galime teigti, jog žmonės, vartojantys alkoholį saikingai taipogi yra priskiriami prie tų, kurie reguliariai atlieka fizinius pratimus, laikosi subalansuotos dietos ir apskritai prisižiūri?

2005 metais buvo atliktas dar vienas profesionalių medikų tyrimas. Jame dalyvavo 32 tūkstančiai moterų ir 18 tūkstančių vyrų.

Šiuo atvejus tikslas buvo išaiškinti, kaip alkoholio vartojimo įpročiai veikia ne tik infarkto riziką, bet ir fiziologiją.

Pasirodo, infarkto rizikos faktorius buvo žemesnis tų žmonių, kurie išgeria vieną-dvi stiklines alkoholio tris-keturis kartus per savaitę.

Tyrėjai iškėlė hipotezę, kad tai galima paaiškinti tuo, jog alkoholis teigiamai veikia didelio tankio lipoproteinus (DTL) – taip vadinamą „gerąjį“ cholesteriną, o taip pat glikuotą hemoglobiną A1c (diabeto rizikos markeris) ir fibrinogeną – baltymą, padedantį krešėti kraujui.

Kitais duomenimis, yra požymių, jog alkoholis gali keisti visų šių faktorių balansą į gerąją pusę. Kokie gi dar reikalingi įrodymai, kad saikingai vartojamas alkoholis teigiamai veikia sveikatą.

Kitų tyrinėjimų rezultatai atkartojo alkoholio „maksimalios efektyvumo zonos“ efektą išeminio insulto atveju, kurio priežastis (mirties taip pat) – trombas smegenyse.

Tačiau prieš pasiduodant pagundai išgerti porą butelių per savaitę (tik dėl sveikatos, žinoma!), vis gi paskaitykite toliau.

Ar tikrai abstinentai susiduria su didesne mirties rizika, nei žmonės, išgeriantys vieną-dvi dozes per dieną?

Viskas ne taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Klaidingas metodas

2006 metais grupė mokslininkų nuodugniai išanalizavo, kaip konstruojami tokie tyrimai.

Atlikta metaanalizė, apibendrinusi gautus anksčiau statistinius duomenis, išskyrė aiškų ankstesnės geriančiųjų klasifikacijos trūkumą – abstinentus.

Į negeriančiųjų skaičių daugeliu atveju pakliūdavo žmonės, sumažinę alkoholio vartojimą ar visiškai jo atsisakę dėl sveikatos problemų ar senatvės.

Todėl negeriantys žmonės galėjo atrodyti labiau ligoti, nei likusioji visuomenė.

Svarbu ir tai, kad tyrimai, be šios klaidingos klasifikacijos, nedavė jokių duomenų apie širdies ligų ir mirčių sumažėjimą tarp saikingai vartojančių žmonių.

Kiti mokslininkai ką tik ėmėsi „melagingos klasifikacijos hipotezės“ analizės ir patikrino stambaus masto populiacijos tyrimą Didžiojoje Britanijoje. Jų gauti duomenys šiemet pasiekė skaitytoją.

Pasirodė, kad kai jūs paprasčiausiai lyginate alkoholio vartojimą ir pasekmes sveikatai, jūs randate akivaizdžią naudą, kurią duoda saikingas jo vartojimas.

Tačiau kai tik išrinksite kažkada vartojusius žmones iš abstinentų grupės, pamatysite, jog spėjama nauda yra ne tokia jau ir patraukli. Realybėje jos beveik visai nėra.

Tuo pat metu dar viena grupė mokslininkų ėmėsi tirti žmones, kurių organizmas nesugeba perdirbti alkoholio, ir todėl jie visiškai jo nevartoja.

Kaip paaiškėjo, tokio genetinio markerio nešiotojai pasižymi daug sveikesne širdies kraujagyslių sistema ir mažesne išeminės širdies ligos rizika, nei tie, kurie neturi tokios ypatybės.

O dabar – visiškai blogos naujienos. Kokį poveikį bedarytų alkoholis širdies ligų rizikos didėjimui ar mažėjimui, jis sugeba priartinti jūsų mirtį nesuskaičiuojama galybe kitų įvairiausių būdų.

Pandoros skrynia

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) praeitų metų ataskaitoje pažymima, jog girtuokliavimas padidina depresijos ir nerimo, kepenų cirozės, pankreatito, savižudybės, prievartos ir traumų nelaimingų atsitikimų metu riziką.

Taip pat matomas ryšys tarp alkoholio ir burnos, nosies, gerklų, virškinamojo trakto, storosios žarnos, kepenų ir moterų pieno liaukos vėžio.

Nuo 4 iki 30 % mirčių nuo vėžio visame pasaulyje galima priskirti alkoholio vartojimui (labiausiai paplitusio onkologinio susirgimo – krūties vėžio, šis skaičius lygus 8 %).

Svarbu suprasti, jog netgi saikingas vartojimas padidina riziką: tik viena taurė per dieną padidina riziką 4 %, o besaikis girtuokliavimas ją pakelia net iki 40-50 % ribos.

Girtuokliavimas silpnina imuninę sistemą, o tai surišta su pneumonija ir tuberkulioze. Jis lemia rizikingą lytinę elgseną, o tai didina užsikrėtimo infekcinėmis ligomis, perduodamomis lytiniu keliu, tokių kaip ŽIV, pavojų.

O girtuokliavimas nėštumo metu gali būti žalingas kūdikiui ir lemti vaisiaus alkoholio sindromą.

Iš viso suskaičiuojama daugiau nei 200 ligų ir traumų, kurias galima susieti su alkoholio vartojimu, 30 iš jų sukelia pats alkoholis.

Vis dėl to įsitikinimas, jog saikingas alkoholio vartojimas gali būti naudingas nėra galutinai išsklaidytas, ir netgi kai kurios organizacijos, savo veiklą pašventusios kovai su girtuokliavimu ir alkoholizmu, nenoriai pripažįsta, jog mažos alkoholio dozės savotiškai gali apsaugoti organizmą nuo širdies kraujagyslių ligų ir kai kurių insulto bei infarkto rūšių.

Susipainiojote? Ką gi, ne jūs vieni.

Išsamiausia, mano manymu, alkoholio įtakos sveikatai tyrimų išvada pateikta kritinėje analizėje „Alkoholis – universali profilaktikos priemonė?“, publikuotoje 2013 metų pradžioje.

Analizės autorius, norvegų gydytojas Hansas Olavas Fekjeris (Hans Olav Fekjær) teigia, jog turint svarių alkoholio žalos įrodymų yra aibė priežasčių nepatikliai priimti alkoholio naudos sveikatai duomenis. Bet ir nepasitikėti reikia su saiku.

Atsakomybės ribojimas:

Visas šio straipsnio turinys yra bendra (nemokslinė) informacija ir neturėtų būti naudojama kaip pakaitalas profesionalių medikų patarimams. BBC negali būti laikomas atsakinga už diagnostiką, kurią jūs atliksite patys su savo „šališka” nuomone. BBC teisiškai neatsako už jokių išorinių svetainių turinį (šnekama apie straipsnyje nurodytus šaltinius) ir nepalaiko jokių produktų ar paslaugų paminėtų arba reklamuojamų tose svetainėse. Visada pasitarkite su savo gydytoju (bendros praktikos) jeigu jaudinatės dėl sveikatos.

parengė: Darius Dimbelis