infa.lt

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

Nuo šių metų sausio įsigaliojo Pranešėjų apsaugos įstatymas, kuris skirtas apsaugoti asmenis, pranešusius apie korupciją ir kitus įstatymų pažeidimus savo darbovietėje. Tačiau įstatymo įgyvendinimui pasirengusios ne visos valstybinės institucijos. Įstatyme numatyta, kad pranešti apie korupciją galima tiesiogiai kompetentingai institucijai – Generalinei prokuratūrai, taip pat per vidinį įstaigos informacinį kanalą arba viešai.

Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko tyrimą, kuris parodė, kad anaiptol ne visos valstybinės institucijos turi vidinius informacinius kanalus, kuriais žmonės saugiai galėtų pranešti apie įstatymų pažeidimus.

Informaciniai kanalai įdiegti tik 2-ose Vilniaus apskrities savivaldybėse. Iš 14 ministerijų šie kanalai veikia 9-ose, likusiose – tik iš dalies.

„Šią situaciją būtina keisti, nes apie korupciją norintys pranešti asmenys dažnai negali jaustis saugūs. Daugelis valstybinių institucijų nepajėgios užtikrinti pranešėjo konfidencialumo – pranešimai nagrinėjami bendra tvarka, prie vidiniu kanalu gautos informacijos gali prieiti ir tie, apie kurių veiksmus pranešta. Konfidencialumo užtikrinimas yra būtinas siekiant objektyviai atlikti tyrimą ir apsaugoti pranešėją“, – sako Pranešėjų apsaugos įstatymą rengusios darbo grupės vadovė Agnė Bilotaitė.

Įdiegti vidinius informacinius kanalus privalo visos valstybinės institucijos, taip pat privataus sektoriaus įmonės, kuriose dirba 50 ir daugiau darbuotojų. Už vidinio kanalo įdiegimą ir tinkamą funkcionavimą atsakingas įstaigos ar įmonės vadovas.

Pasak A. Bilotaitės, dažnai nepaisoma ir kitų Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatų: „Įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad kompetentinga institucija (Generalinė prokuratūra) turi teisę gauti informaciją, reikalingą nustatytoms funkcijoms atlikti, šiuo atveju informaciją prašoma pateikti kaip galima greičiau, tačiau ne visos institucijos atsižvelgia į tokius prašymus. Taip pat tik mažuma pranešimų užpildomi Vyriausybės patvirtinta tvarka. Kadangi asmenys informaciją teikia laisva forma, dažnai ši yra netiksli ir nepakankama sprendimui dėl tyrimo priimti.“

Pirmadienį Seime susirinkę Generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Teisingumo ministerijos atstovai tarėsi, kaip užtikrinti tinkamą Pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimą.

Įstatymo rengėjai pripažįsta, kad būtina skirti didesnį dėmesį ir lėšų visuomenės informavimui apie pranešėjų apsaugą ir jau veikiantį įstatymą bei skatinti juo naudotis.

Per du šių metų mėnesius Generalinė prokuratūra gavo 12 pranešimų apie korupciją ir kitus įstatymų pažeidimus. 5 asmenims suteiktas pranešėjo statusas.