infa.lt

Dainius Kepenis | ve.lt

Tymai nėra baisesnė liga nei gripas. Vien Lietuvoje nuo gripo per metus mirė 20 žmonių, nuo tymų visoje Europoje per metus mirė 33 žmonės, Lietuvoje – nė vienas. Be tymų dar yra 37 skiepai, tačiau tik dėl šios vakcinos dabar Lietuvoje išpūstas didžiausias muilo burbulas. Kodėl?

Tymų problemą nagrinėja Seimas, paskelbta konservatorių parengta rezoliucija, kuriamos televizijos laidos. Sukeltas dirbtinis bumas, kad visi pultų skiepytis. Man tai labai panašu į reklamos kompaniją, kurios tikslas – parduoti tam tikro gamintojo vakcinas arba į politinę sąmokslo praktiką, kurios tikslas – suformuoti vakcinos stygių ir apkaltinti bei nuversti Verygą, nes jis „nevaldo situacijos“.

Šį įtarimą kelia Seime įkurtas antipolitinis, antivalstybinis, antžmogiškas ir antgamtinis darinys, kuri sudaro priešingų ieologijų partijos: socialdemokratai ir „liberal-konservatoriai“ (S.I.L.K.Ė.). Toks darinys sutrikdo visą valstybės kraujotaką. Ką Dievas, nori nubausti – sumaišo protą. Šio opozicinio darinio šūkis: „Priversime visus pasiskiepyti!“

Ir tai sako liberalai, kuriems svarbiausia vertybė – pasirinkimo laisvė.

Pats didžiausias blogis yra gėris per prievartą. Tokią prievartą jau panaudojo Ukraina. Ji išleido įstatymą, jog visi piliečiai iki tam tikro amžiaus turi būti paskiepyti nuo tymų. Po to Ukrainoje kilo šios ligos pliūpsnis. Kas gali paneigti, jog ir dabar į Lietuvą tymai atkeliavo būtent iš Ukrainos?

Aš nesu prieš skiepus. Skiepai yra puiki profilaktinė priemonė nuo kai kurių ligų, bet ne visos jos mums gresia ir ne nuo visų jų reikia skiepytis. Iš pradžių turėtume pasitikrinti, kiek mūsų organizme yra antikūnių, kurie rodo imuniteto lygį.

Mano nuomone, skiepai neturi būti privalomi. Skiepyti vaikus tėvai turėtų laisva valia, tačiau būtina daugiau dėmesio skirti informacijai apie skiepus skleisti. Prieš priimdamas sprendimą dėl skiepų, žmogus privalo žinoti apie jų sudėtį, gamybą, apie firmas, kurios juos platina. Žmogus, kuris renkasi skiepus, privalo žinoti, koks skiepas yra saugiausias, koks jo poveikis, šalutinis poveikis, kitus svarbius dalykus.

Lietuvoje per pirmąjį gyvenimo pusmetį kūdikėliui skiriama 13 skiepų. Ar tikrai visos jo reikalingos būtent šiame amžiuje? Jau pirmą dieną Lietuvoje naujagimiai skiepijami nuo hepatito B. Labai nedaug šalių Europoje skiepija kūdikius pirmą dieną. Lietuvoje taip elgiamasi todėl, kad pirmą dieną paskiepyti labai patogu, nes po savaitės jau nesurinksi tiek vaikų.

Lietuva yra trečia šalis Europoje, kuri įsivedė skiepą nuo meningokoko infekcijos. Tai buvo padaryta bauginant visuomenę,konservatoriaus Antano Matulo iniciatyva. Kas gali paneigti, jog

Ar tikrai šis skiepas buvo toks būtinas ar tikrai Lietuvoje pats didžiausias sergamumas šia liga? Šis skiepas kainavo beveik 15 mln. Eur. Tokios sumos pritrūko, kad įvesti trečią fizinio aktyvumo pamoką mokykloje. Ji šiandien būtina, nes dėl mažo fizinio aktyvumo vos ne kas antras jaunuolis netinkamas karinei tarnybai.

Populiarėjantis skiepas nuo mergaičių papilomos viruso Japonijoje valstybės nefinansuojamas, o mes tai darome. Mokslininkai pastebėjo paradoksą, kad vaikų mirtingumas didžiausias šalyse, kuriose skiepų skiriama daugiausiai. Didžiausias kūdikių mirtingumas yra JAV ir niekas negali paneigti, kad jų mirtingumas nėra tiesiogiai susijęs su vakcinacija.

Kita vertus, tūkstančiai Lietuvos vaikų (5 proc.) iš viso nėra skiepyti. Jų tėvai teigia, jog šie vaikai serga daug mažiau nei paskiepyti jų bendraamžiai, turi mažiau alergijų, tačiau mokslinių tyrimų nėra. Kodėl niekas nestebi šių vaikų sveikatos būklės, o tyčiojasi iš tėvų. Patyčios, informacijos stygius, prievartavimas skiepytis ir pasitaikančios komplikacijos po skiepų verčoa žmones burtis į antivakcinius judėjimus.

Tuo tikslu Lietuvos Respublikos Seimo III rūmų konferencijų salėje balandžio 1 dieną 11 valandą yra organizuojama diskusiją „Saugios vakcinos – saugiai Lietuvai“. Registruotis galima šiuo elektroniniu paštu: Dainius.Kepenis@lrs.lt