infa.lt

Asimetrija Lietuvos pilietybės įgijimo-praradimo baruose

Asimetrija Lietuvos pilietybės įgijimo-praradimo baruose

20 kovo
19:24 2019

 

“Tiesa”, 1905, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

“Tiesa”, 1905, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

Dviguba pilietybė (daugybinė)

Skaitytojų dėmesiui – LR Konstitucijos 12-tas straipsnis ir kelių publikacijų ištraukos šia tema:

1. LR Konstitucijos 12 straipsnio tekstas:

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.47BB952431DA

12 straipsnis

Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais.

Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.

2. Dr. Jono Ramanausko požiūriu esamas prieštaravimas:

http://www.ekspertai.eu/lr-pilietybes-istatymo-priestaravimai-konstitucijai/

Konstitucija yra aukščiausias įstatymas. Visi turi paklusti Konstitucijai. Pilietybės įstatymas negali prieštarauti Konstitucijai, todėl, pagal Konstitucijos 12-o straipsnio 3-čią dalį sukurtas Pilietybės įstatymas reglamentuojantis pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką niekaip negali paneigti LR Konstitucijos 12-o straipsnio 1-os dalies suteiktos teisės į pilietybę gimstant.

Jeigu asmeniui, kuris gimė Lietuvoje ir turi teisę į LR pilietybę bus atimta arba nesuteikta LR pilietybė, tai tokiu atveju bus paneigta konstitucinė nuostata, kad „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant…“

O kaip su tai LR Konstitucijos 12-o straipsnio 1-os dalies antrąja nuostata: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais“? Čia aiškiai matome, kad tie kurie įgyja LR pilietybę „kitais įstatymo nustatytais pagrindais“ yra pilnai Pilietybės įstatymo dispozicijoje.

Išvada: Akivaizdžiausiai iš LR Konstitucijos 12-o straipsnio 1 dalies matome, kad turime dviejų rūšių LR piliečius pagal jų teisę įgyti LR pilietybę. Pirmieji turi konstitucinę teisę į pilietybę, kurią įgyja gimstant, ir antrieji, kuriems teisę į LR pilietybę suteikia LR pilietybės įstatymas.

(…)

Pilietybės netekimas

Čia analizuosime tik tą netekimo atvejį, kuris galėtų turėti prieštaravimų su LR Konstitucija. LR Pilietybės įstatymo 24 str. 2 dalis taip kalba: “Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama: 2) įgijus kitos valstybės pilietybę, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus;“.

Taigi kokie įstatyme nustatyti atvejai? Tenka kreiptis į LR pilietybės įstatymo 7-ą straipsnį: Atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis. Imkime tik tą punktą, kuris susijęs su gimimu, nes pilietybės įgijimas gimimu yra konstitucinė nuostata.

Taigi pagal LR Pilietybės įstatymo 7-ą straipsnį: „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas ir jam nėra sukakę 21 metai;

Gana kebloka, o gal ir iš viso neįmanoma suprasti, kaip gali vienas ir tas pats asmuo (vaikas) vienu ir tuo pačiu metu gali gimti iš karto dviejose valstybėse? Ar gimimo liudijimą išduos dvi valstybės tam pačiam vaikui? Čia reikia kaip reikiant fantazijos. Paprastai gimstame vienoje kurioje nors valstybėje. Tiek to. Darykime prielaidą, kad asmuo (vaikas) gimsta Lietuvos Respublikoje, nes kalbame apie LR Konstituciją. Tai pagal LR Konstitucijos 12-to straipsnio 1-ą dalį LR Konstitucija suteikia teisę į LR pilietybę visam laikui, o ne iki 21 metų. Todėl ši LR Pilietybės įstatymo nuostata yra antikonstitucinė. Niekas negali paneigti, apriboti konstitucinės piliečio teisės įgyti ir turėti LR pilietybę nepriklausomai nuo bet kokių aplinkybių, nes tą teisę garantuoja KONSTITUCIJA.

Išvada: LR Pilietybės įstatymo 7-o straipsnio 1-mas skirsnis prieštarauja LR Konstitucijai, nes yra apribojama konstitucinė piliečio teisė į LR pilietybę gimstant amžiaus cenzu, ko jokiame pavidale nėra Konstitucijoje. Gimusiam Lietuvoje Konstitucija garantuoja teisę visam laikui į Lietuvos pilietybę.

LR pilietis, kuris teisę į LR pilietybę įgijo gimimu niekaip kitaip ir prie pačių keisčiausių aplinkybių įgijęs negali prarasti LR pilietybės, nebent pats atsisako LR pilietybės įstatymo nustatyta tvarka. Pilietis, kuris LR pilietybę įgijo kitaip nei gimimu, pilietybės gali netekti taip kaip nustatyta Pilietybės įstatyme.

Taip yra todėl, kad joks įstatymas negali paneigti LR Konstitucijos LR piliečiams suteiktos teisės įgyti ir būti LR piliečiu, kai tą teisę įgyja gimimu.

Dviguba pilietybėLR Pilietybės įstatymas privalomai turi garantuoti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyjamą gimstant ir visam laikui, nes Konstitucija nenumato jokių apribojimų. Kitaip toks Pilietybės įstatymas prieštaraus, o ir dabar prieštarauja Konstitucijai.“

3. Dr. Jono Ramanausko siūlomas sprendimas ir planuojamo referendumo dėl dviejų pilietybių įvertinimas:

http://www.ekspertai.eu/tragiska-plb-nuostata-del-dvieju-pilietybiu/

LR pilietis, gimęs Lietuvoje, ir gyvenantis kitoje valstybėje, gali įgyti ir kitos valstybės pilietybę.

Pasaulio lietuvių bendruomenę (PLB), pagal mano stebėtus jų pareiškimus, tai

turėtų tenkinti.

(…)

Privalėtumėte suprasti, kad planuojamas referendumas tuo klausimu yra triguba apgaulė.

Pirmiausiai nereikia keisti Konstitucijos, reikia tik išgaudyti AFERISTUS iš LR KT, Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros.

Antra, bet koks pasiūlymas dėl dviejų pilietybių nebus priimtas referendume, nes aiškiai neužteks balsų referendumo teigiamam rezultatui pasiekti ir tai bus “įrodymas”, kad tauta nenori dviejų pilietybių, nors už tai ir pasisakys dauguma.

Ir trečia, reikia suprasti, kad referendumas dėl dviejų pilietybių yra rengiamas tam, kad ateitų į prezidento rinkimus kuo daugiau žmonių ir taip (…) būtų “išrenkamas eilinis raudonasis” prezidentas Lietuvai.“

4. 2019-01-09 d. žinutė dėl LR pilietybės atkūrimo:

http://migracija.lrv.lt/lt/naujienos/lietuvos-respublikos-pilietybei-100-metu

Nuo 2011 m. balandžio Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta 9 661 asmeniui, turinčiam sąsajų su Lietuvos Respublikos pilietybe iki 1940 m. birželio 15 d. – daugiausiai tai buvo daugybinės pilietybės atvejai. Lietuvos Respublikos pilietybę dažniausiai atkuria Izraelio, Pietų Afrikos Respublikos, Brazilijos, Argentinos, Urugvajaus, Jungtinių Amerikos Valstijų, Rusijos, Ukrainos, Venesuelos piliečiai.

5. 2015-08-31 d. publikuota Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos nuostata išsaugoti prigimtinės pilietybės teisę:

http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/pasaulio-lietuviai-paskelbe-nepritariantys-referendumui-del-dvigubos-pilietybes-1393139/

„PLB pabrėžia, kad pasisako ne už neribotą dvigubą pilietybę, bet už „prigimtinės pilietybės išsaugojimo teisę“.“

6. LR ambasados VFR informacija apie tai, kad LR pilietis, įgijęs antrą pilietybę, apie tai privalo pranešti LR institucijoms (2014-08-29 d. sukurta, 2017-09-28 atnaujinta):

https://de.mfa.lt/de/lt/konsuline-informacija/aktualiausia-informacija/pilietybe

„Pareiga pranešti apie kitos valstybės pilietybės įgijimą

Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7 ir 9 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai, t. y. asmenys: …“

7. Buvusio LR Seimo nario, teisininko Manto Varaškos bandymas išsiaiškinti, ar dvigubos pilietybės suteikimą reglamentuojančios Pilietybės įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai (mano žiniomis – nesėkmingas, AA pastaba):

https://www.lzinios.lt/Lietuva/dviguba-pilietybe-dalijama-per-dosniai/260843

„M. Varaška suskaičiavo, kad 2017 metais ministras E. Misiūnas Lietuvos pilietybę suteikė 2400 užsienio piliečių, šiemet (2018 m.) iki vasario vidurio – 370.

„Daugiausia tai Izraelio ir Pietų Afrikos Respublikos gyventojai. Tokia dvigubos pilietybės atkūrimo galimybė iki 1990-ųjų iš Lietuvos išvykusiems asmenims egzistuoja nuo 2010 metų.

Tačiau pastebėjau, kad naudotis ja litvakai, trečios ar ketvirtos kartos lietuviai pradėjo tik tada, kai Lietuva pateko į Šengeno zoną. Nes tai reiškia, kad turėdamas Lietuvos pilietybę, į ją neužsukdamas, gali skristi į bet kokį Europos Sąjungos oro uostą“, – aiškino M. Varaška.

Jo paskaičiavimu, nuo 2010 metų visi vidaus reikalų ministrai dėl pilietybės suteikimo užsienio piliečiams, iš Lietuvos išvykusiems iki 1990 metų, pasirašė 800 įsakymų. Politikas teismo prašys iš Migracijos departamento gauti ir daugiau statistikos duomenų.

M. Varaška sakė, kad pasidomėti dvigubos pilietybės suteikimo tendencijomis jį paskatino iš užsienyje gyvenančių tautiečių, iš Lietuvos išvykusių po 1990-ųjų kovo 11-osios, gaunami laiškai. Juose reiškiamas nusivylimas dėl atimamos Lietuvos pilietybės. „Radau ir vidaus ministro įsakymų, kuriais iš lietuvių ir jų mažamečių vaikų, gyvenančių Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje atimama Lietuvos pilietybė“, – pasakojo M. Varaška.“

Apžvalgą parengė Antanas Andziulis,

Referendumo oponentų grupės narys


Žymos

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar manote, kad karantinas bus atšauktas iki rinkimų spalio mėnesį?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas
Pasidalinkite su savo draugais
Sveiki, verta dėmesio: *Asimetrija Lietuvos pilietybės įgijimo-praradimo baruose* - nuoroda: https://infa.lt/30387/asimetrija-lietuvos-pilietybes-igijimo-praradimo-baruose/