infa.lt

Pradėsiu nuo esminių dalykų, kuriuos noriu paskelbti Jums ir visuomenei:

1. Mano „ypač slaptas“ planas yra vertybinis, ilgalaikis ir visiems atviras – siekiu suburti stipriausią vertybinę politinę jėgą Lietuvoje.
2. Priėmiau aiškų sprendimą – nedalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, bet telkti ir vienyti nesistemines politines jėgas Lietuvos Prezidento rinkimuose ir po jų.
3. Siūlau nesisteminių kandidatų debatus ir pirminius rinkimus, kuriuos galėtų padėti surengti Vilniaus ir Kauno forumai bei universitetų politikos mokslų studentai. Juose būtų nustatytas tinkamiausias pergalei opozicinis kandidatas.

Kodėl neoliberalizmo laikais būtina tradicines vertybes ginanti politika?

Neoliberali globali politinė ir ekonominė sistema keičiantis jėgų pusiausvyrai praranda stabilumą. Britų rašytojas Džordžas Monbio (George Monbiot) pelnytai įvardija, kad neoliberalizmo ideologija yra visų mūsų problemų priežastis. Apie jos esmę mažai kas supranta, bet ji pavojinga kaip ir komunizmas. Dabar gyvename neoliberalizmo laikais. Jo kuriama vartotojiška visuomenė, kurioje dingsta vertybės ir pareigos, o lieka vien teisės ir laisvės.

Dž. Monbio teigia, kad neoliberalizmas vaidino reikšmingą vaidmenį sukeliant stebėtiną skaičių krizių: finansinį 2007–2008 m. krachą, užjūrinį turto ir galios telkimą (Panamos dokumentai viso labo paliečia tik šios aferos paviršių), lėtą viešosios sveikatos apsaugos ir švietimo sistemos žlugimą, vienatvės epidemiją, šeimos krizę, ekosistemų irimą ir kt.

Lietuvai šiuo momentu ypač svarbu suprasti grėsmės šaltinį ir apibrėžti mūsų valstybės poziciją. Ar atlaikysim, ar išliksim, ar pasinaudosim proga išsigydyti nuo vis didėjančios socialinės įtampos viduje ir išorės grėsmių, priklausys nuo to, ką padarysime dabar.

Prezidento rinkimai gali būti pirmasis žingsnis į esmines permainas. Valstybę prie ribos atvedusi neoliberali sistema skyla, o tarpusavio rietenose įstrigusi valdančioji pseudoelito klasė vieningo, laiminčio kandidato neturi. Sistema turi net tris kandidatus, kuriuos bandoma įpiršti žmonėms kaip vienintelius galimus laimėtojus: Gitaną Nausėdą, Ingridą Šimonytę ir Saulių Skvernelį.

,,Ypač slapto“ – vertybinio vienijimo plano demaskavimas

Koks mano vertybinis planas? Jis ilgalaikis. Lietuvai reikia piliečių judėjimo, apimančio visas vertybines visuomenės pajėgas. Naujo, stipraus ir vieningo žmonių judėjimo. Žmonių, apsijungusių remiantis tradicinėmis vertybėmis, kaip atsako į neoliberalios sistemos mums peršamas iškreiptas vertybes, kurios didina socialinę atskirtį ir kenkia mūsų valstybei.

Tad planas labai paprastas – bendrauti, išklausyti ir vienyti visus žmones ir visas politines jėgas, kurios pritaria tradicinėms vertybėms ir esminių pokyčių valstybėje būtinybei. Tik tokiu būdu – per vienybę galima sutelkti jėgas, ir įveikti beveik 30 metų dominuojančią Lietuvoje korumpuotą pseudoelito ir sisteminių partijų sukurtą sistemą.

Kaip planą realizuoti? Demokratija politikoje, ar jos bent užuomazgų liko? Bendrauti, diskutuoti ir kviesti vienytis. Siekiu įtikinti tokio plano būtinybe nesisteminius kandidatus į Prezidentus – tai  Naglį Puteikį, Arvydą Juozaitį ir Valentiną Mazuronį. Siekiu bendradarbiavimo su visomis politinėms jėgomis, kurioms rūpi Lietuva ir tradicinės vertybės.

Visi turi vienytis dėl bendro tikslo. Buvau tuo pačiu tikslu susitikęs ir su Vygaudu Ušacku. Norint laimėti prieš sistemą būtina  suderinti kandidatų programas. Telkiantį veikimą taikau bendraudamas su dešimtimis visuomeninių rinkimų komitetų visoje Lietuvoje, kurie yra tikrieji savivaldos rinkimų laimėtojai.

Būtina juos kviesti vienytis mūsų šalies gerovės vardan. Apie tai kalbėjomės su prof. Vytautu Radžvilu ir Vilniaus forumu, taip pat ir su  Kauno forumu bei su asociacija „Už Lietuvą“, jungiančia daug regionuose veikiančių politinių ir visuomeninių organizacijų.

Kviečiau į diskusijas N. Puteikio vadovaujamos Centro partijos atstovus, A. Juozaičio „Lietuva yra čia“ rėmėjus, „Jaunoji Lietuva“ partijos lyderius Stanislovą ir Stasį Buškevičius, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos lyderį E. Dzežulskį-Duonį, Darbo partijos lyderius V. Uspaskichą ir prof. Vigilijų Jukną ir daugelį kitų.

Kodėl taip elgiuosi? Nes tvirtai tikiu, kad sutelkus dešimtis rinkiminių komitetų, visuomeninių judėjimų ir partijų gali gimti stipriausia politinė jėga Lietuvoje, kuri ryžtingai gins tradicines vertybes ir galės įgyvendinti ilgai lauktus pokyčius mūsų šalyje. Žmonės pavargo nuo karų – jiems reikia realių darbų.

Ar kandidatuosiu į Europos Parlamentą?

Aš buvau pašalintas iš visų postų, bet į Europos Parlamentą neisiu. Mano tikslas – dabar yra svarbiausia dirbti Lietuvai ir telkti visas vertybines ir su sistema norinčias kovoti jėgas. Į Europos Parlamentą kandidatuoti kaip sąrašo lyderis turėjau daug siūlymų. Vienas paskutinių siūlymų buvo iš gerbiamo Arvydo Juozaičio. Man buvo siūloma kandidatuoti pirmu numeriu jo suburtos politinės jėgos „Lietuva yra čia“ sąraše.

Man nesutikus jie priėmė sprendimą nekelti sąrašo. Jei būtų tikslas patekti į Europos Parlamentą – elgčiausi visai kitaip. Šiuo metu esu priėmęs aiškų sprendimą – nedalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, bet telkti, vienyti nesistemines politines jėgas Lietuvos Prezidento rinkimuose.

N. Puteikio pervargimas nuo rinkimų maratono verčia daryti vertybines klaidas

Labai liūdna, kad kolegos Naglio Puteikio pervargimas nuo dalyvavimo vienu metu savivaldos, Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose neleido teisingai suprasti mano „ypač slapto“ plano, kurį visiems atvirai deklaruoju važiuodamas per visą Lietuvą.

Jo sprendimas – susijungti su buvusiu liberalų lyderiu A. Guoga buvo didelis netikėtumas visiems. Šviesaus atminimo Romualdo Ozolo kurta Centro partija visada vadovavosi tradicinėmis vertybėmis, o ne vieno ar kito asmens finansiniais pajėgumais paremti partiją. Norisi tikėti, kad Centro partijos lyderis ir jos nariai supras kokią rimtą politinę klaidą padarė bei ateityje suskubs ją ištaisyti.

V. Mazuronis supranta vienijimosi prasmę, nes pats tai jau siūlė taip pat

V. Mazuronis  suprato mano siūlymą jungtis, nes tam susitarimui kvietė visus anksčiau nei aš. Jis jau buvo iškėlęs mintį, kad opoziciniams kandidatams reikia telktis, jeigu jie Prezidento rinkimuose nori pasiūlyti alternatyvą šiuo metu elito stumiamiems kandidatams – I. Šimonytei ir G. Nausėdai. Jis teigia: „Aš manau, kad toks vienijimasis arba telkimasis yra logiškas ir teisingas.“

Tikiu, kad A. Juozaitis nesuprato mano išsakytos pozicijos spaudos konferencijos metu praėjusią savaitę ir įsiklausęs pakeis nuomonę ir nutars vis tik sėsti prie derybų stalo. Juk opoziciniai, nesisteminiai kandidatai išreiškia ir atstovauja realių, tikrų ir nesuvaidintų permainų ištroškusių žmonių siekiams, tačiau, išsklaidyta ir nevieninga politinė valia, tarpusavio konkurencija gali būti lemiama kliūtimi visuomenės lūkesčiams patenkinti. Likimas duoda Lietuvai šansą. Nejau juo nepasinaudosime?

Mūsų atsakomybė prieš tautą yra vienytis ir derinti rinkimų kampanijos strategijas

Aš, kaip jaunos kartos politikas, sulaukiu žmonių klausimų: kokia bus mūsų ateitis susiskaldžiusioje Lietuvoje? Piliečių, neabejingų socialinio teisingumo stokai ir atskirčiai, valstybės nykimui ir tautos išsivaikščiojimui. Ir visi, kaip vienas, sako – vienykitės! Užteks tarpusavyje kautis,  nes kiekvienas atskirai pralaimėsite ir jūs patys, ir visa Lietuva.

Esame per maži globaliame pasaulyje, kad galėtume nesutarti tarpusavyje.

Sulaukęs Kauno forumo ir visuomenės raginimų, kreipiuosi dar kartą į Arvydą Juozaitį, Naglį Puteikį ir Valentiną Mazuronį su pasiūlymu suvienyti jėgas ir pastangas kovoje už valstybės ateitį.

Būtina mobilizuoti rinkėjų paramą, kuri galiausiai tektų vienam iš kandidatų.

Pergalė reali, bet žmonės turi pabusti kovai už savo valstybę kaip Islandijoje

Tik žmonių prabudimas, aktyvumas pilietiniame gyvenime ir rinkimuose, kaip mūsų nepriklausomybę pirmojoje pripažinusioje Islandijoje, mums leis laimėti pergalę.

Siūlau šios dilemos sprendimą  – susivienyti visiems, atsakingai į šalies ateitį žiūrintiems kandidatams, ir suformuoti vieną viziją Lietuvai,  o galiausiai prieš rinkimus paremti vieną kandidatą. Bendra kandidatūra – bendro sutarimo reikalas. Tam būtini atsakingi sprendimai, veiksmų derinimas ir priklausomai nuo rinkimų kampanijos eigos bei sėkmės aiškus supratimas apie istorinę situaciją.

Galiausiai siūlau rimtus debatus ir pirminius rinkimus, kuriuose būtų nustatytas tinkamiausias pergalei opozicinis kandidatas.