infa.lt

Lidžita Kolosauskaitė. Teisėjų korupcijos skandalas: Sisteminė ar nesąžiningumo prigimties problema?

Lidžita Kolosauskaitė. Teisėjų korupcijos skandalas: Sisteminė ar nesąžiningumo prigimties problema?

25 vasario
20:17 2019
Lidžita Kolosauskaitė

Nuotrauka iš asmeninio autorės archyvo

Jau kelias dienas spauda nerimsta dėl neregėto masto skandalo: Suimti aukščiausių instancijų teisėjai, advokatai, kiti garsūs teisininkai. Teismų atstovai stebisi korupcija, o aš – kaip tikiu – daugelis nebent tuo, kad iškeltos bylos.

Per tuos kiek daugiau nei penkis metus, kai tenka atstovauti teismuose, nesąžiningumo prisižiūrėjau apsčiai. Kartais sunku suprasti, kas jį lemia – pažintys, pinigai ar tiesiog… durnumas, bet iš esmės tai nėra retas reiškinys teismuose.

Kai tik pradėjau savo teisinę praktiką, maniau, kad korupcijos, aišku esama, bet turbūt tik pačiose didžiausiose bylose. Nes juk teisėjo nenusipirksi už tūkstantį eurų? Kokia naivi buvau!

Ar gali nusipirkti teisėją, labiau priklauso ne nuo to, kiek turi pinigų, o nuo to, kiek čierkučių tavo advokatas su juo išgėręs. Nes kyšiai gali būti įvairiausio dydžio, svarbesnės yra rankos, kurios juos perduos.

Savaime suprantama, kad iš nepažįstamo, „nepatikimo“ žmogaus dažnas teisėjas neims nei tūkstančio, nei penkiolikos tūkstančių eurų, bet jei pas jį ateina jo geras draugas advokatas Stasys, su kuriuo išgertas ne vienas butelis tauriųjų gėrimų, ir kuris gražiai prašo palankesnės bylos baigties mainais į kokį tūkstantuką ar porą, tai… ko gi ne? Stasiu pasitikėti galima, jis „nepakiš“.

Taigi, teisėjų nesąžiningumo schema niekuo nesiskiria nuo bet kurios kitos nesąžiningumo schemos – jei yra pasitikėjimas ir galimybė iš to uždirbti, – galimi patys įvairiausi susitarimai, dalis kurių, galbūt, net atrodys gana absurdiški. Tarkim, ne taip seniai vienas teisėjas buvo teisiamas už tai, kad priėmė kyšio… butelį viskio. Butelį viskio!

Lietuvoje teisininkų bendruomenė yra gana nedidelė, dėl ko ne taip jau mažai teisėjų laisvu nuo darbo laiku leidžia laiką su advokatais, prokurorais ar kitais teisininkais. Taip, tai – vieša paslaptis. Teisėjas, kuris nagrinėja bandito X bylą, į savo gimtadienį gali pasikviesti to bandito X advokatą.

Ir, aišku, mes galime tikėtis, kad tiek advokatas, tiek teisėjas bus aukštos moralės ir apie tą bylą nė neužsimins vienas kitam, bet… Tiesa ta, kad šiaip jau tas teisėjas apskritai negalėtų nagrinėti minėtos bylos. Ir visgi, jei jis ją nagrinėja, tai matyt, kad apie tai bus užsiminta.

Dar didesnė problema yra ta, kad sukurti tokios sistemos, kur teisėjas asmeniškai nepažinotų nei vieno advokato ar prokuroro, turbūt nė neįmanoma. Pažintys dažnai prasideda dar universitetuose, kur jie sėdi greta vienas kito ir dalinasi konspektais, o vėliau – jau dirbant teisinį darbą – tos pažintys plėtojasi ir auga. Kaip minėjau, Lietuvoje teisininkų bendruomenė nėra tokia didelė, tad būtų nerealu tikėtis, jog nei vienas Vilniaus advokatas nėra asmeniškai pažįstamas nei su vienu Vilniaus teisėju ir t.t.

Taigi, kaip sukurti tokią sistemą, kur advokatas X negalėtų nueiti pas teisėją X ir, remdamasis jų asmenine pažintimi, paprašyti vienos kitos paslaugėlės? Aš manau, kad neįmanoma.

Kaip neįmanoma sukurti tokios sistemos, kur nei vienas verslininkas asmeniškai nepažįsta nei vieno politiko ir t.t. ir pan.

Todėl tikroji problema, apie kurią niekas nekalba, yra… nesąžiningumas, kaip asmens savybė, o ne kaip sisteminis reiškinys. Nesąžiningumas yra tiek paplitęs, kiek teigiamai mes jį vertiname. Jei mes manome, kad nieko tokio, jei įmonė, kurioje dirbame, nelegaliai laimi viešuosius konkursus, jei mes žavimės draugu, kuris dėl savo nesąžiningumo susikrovė didelius turtus, jei mes galime „nepastebėti“ vieno kito kyšio sau artimam žmogui, galų gale, jei mes patys esame pasiryžę trumpam užsimerkti prieš savo principus vardan pasipelnymo, tai… Kodėl mes tikimės, kad kiti elgsis kitaip?

Kodėl mes tikimės, kad kažkoks teisėjas nebus toks pats godus ir silpnas kaip esame mes patys? Nes jis slepiasi po ta juoda mantija? Bet išties, po ta mantija toks pats žmogus – silpnas, godus, dažnai nė tinkamai nenusiskutęs. Kartais prislėgtas. Kartais išsigandęs.

Kai matėte juos suimtus – be mantijų ir aukštai iškeltų galvų – ar Jums jie pasirodė kažkuo kitokie nei Jūs, Jūsų tėvai ar seneliai? Turbūt ne.

Nes postai ir mantijos nepakeičia žmogaus esmės. Žmogus yra ne kas kita kaip visuomenės, socialinio sluoksnio, kuriam priklauso, atspindys. Ir kol mes turime tokią visuomenę, kurioje nesąžiningumas vertinamas teigiamai arba bent jau stipriai toleruojamas, tol mes turėsime teisėjus, kurie turės kainą.

Ir netgi gana žemą kai kuriais atvejais.


Žymos

komentarai 3

  1. antanas    -  2019-02-25, 22:13

    kaip visada! todel kad korumpuota sistema kalta ne sistema bet eilinis pilietis.klasikinis landsbergistinis straipsnis!

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Algirdas    -  2019-02-26, 00:43

    Oj oj, o jeigu turėsime sąžiningą visuomenę tai kuriems galams tada mums teisėjai?

    Atsakyti į šį komentarą
  3. Myndė    -  2019-02-26, 07:47

    Labai teisingas straipsnis. Sistemos mums nesukūrė rusai, amerikonai, marsiečiai etc. Susikūrime patys tokią, kokią sugebam. Ne veidrodis kaltas, jei veidelis nesimpatiškas…

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar 2019-ieji atitiko jūsų lūkesčius, ar iš valstiečių to ir tikėjotės?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, verta dėmesio: *Lidžita Kolosauskaitė. Teisėjų korupcijos skandalas: Sisteminė ar nesąžiningumo prigimties problema?* - nuoroda: https://infa.lt/29796/lidzita-kolosauskaite-teiseju-korupcijos-skandalas-sistemine-ar-nesaziningumo-prigimties-problema/