infa.lt

Kas naudingiau organizmui – bėgimas, plaukimas ar dviratis?

Kas naudingiau organizmui – bėgimas, plaukimas ar dviratis?

rugsėjo 23
01:03 2018
Bėgikės skrydis - sveikata

nuotr.: © Arvydo Daunio

Be reguliarių apkrovų, ypač laikui bėgant ir senstant, išsaugoti pasitempusios figūros ir stoto – nepavyks. Taip, jeigu atkakliai laikysitės dietos, jums, tikėtina, pavyks nesustorėti. Tačiau su amžiumi figūra vis tiek „plaukia“. Kad tas neįvyktų, raumenys turi palaikyti tonusą, ir todėl – dirbti.

Fitneso klubas ir asmeninis treneris prieinami toli gražu ne kiekvienam. Tačiau treniruotis galima ir savarankiškai. Patys paprasčiausi ir pigiausi aktyvumo būdai – tai bėgimas, plaukimas ir dviratis (žiemą slidės).

Bėgimas

Kiek kalorijų galima sudeginti per valandą treniruočių:

Bėgant 10 km per valandą greičiu – 450 kcal;

Bėgant 13 km per valandą greičiu – 550 kcal.

Bėgimas – vienas iš universaliausių būdų palaikyti gerą fizinę formą.

Pirma: lengva reguliuoti apkrovą, keičiant greitį ir bėgimo laiką. O savo taip pat paprasta kontroliuoti pagal pulso dažnį.

Antra: pasirinkus treniruotėms teisingą vietą (mieste švarią pakrantę arba dar geriau – parką) jūs gausite papildomų pliusų – gryną orą, kuris, kaip žinia, sustiprina treniruotės efektyvumą.

Trečias teigiamas dalykas: tai vienas iš pigiausių būdų išlaikyti formą, jei neskaitytume sportbačių – šiuo atveju reikėtų nepagailėti pinigų – kelio sąnarių pažeidimai kainuos kur kas brangiau visomis prasmėmis. Su tuo pačiu motyvu reikėtų pasirinkti bėgimo trasą su mažiau kietu paviršiumi – jeigu yra galimybė, bėgiokite stadione, kur takeliai padengti specialia danga. Jei yra parkas su grunto takeliais – irgi gerai. O štai bėgimas asfalto danga kelio sąnariams – vienareikšmiškai blogai. Bėgimas turi būti itin atsargus.

Dviratininkai (infa.lt nuotrauka)

infa.lt nuotrauka

Dviratis

Kiek kalorijų galima sudeginti per valandą treniruočių:

Važiuojant 10 km/h greičiu – 180 kcal;

Važiuojant 15 km/h greičiu – 320 kcal;

Važiuojant 20 km/h greičiu – 540 kcal;

Dviratis – tai pilnavertė kardio treniruotė. Pliusai tie patys kaip ir bėgant: krūvis lengvai reguliuojasi, grynas oras.

Bet yra ir papildomų pranašumų – tai idealus aktyvumo būdas, jei turite problemų su sąnariais. Be to, minti pedalus naudinga tiems, kas turi polinkį į varikozinį venų išsiplėtimą: apkrova kojų sąnariams ir kraujagyslėms gerokai mažesnė, nei bėgant, o ritmiški sukimo judesiai sustiprina kraujotaką, treniruodami kraujagyslių sistemą.

Be to, nereikėtų pamiršti, jog važiuodami dviračiu mes nuolatos treniruojame savo vestibiuliarinį aparatą. O juk būtent žmogaus sugebėjimas išlaikyti lygsvarą – vienas iš „žymeklių“ pranešančių apie jo biologinį amžių. Tad, be jokio perdėjimo – reguliarios treniruotės su dviračiu išsaugo jaunystę.

Plaukimas

Kiek kalorijų galima sudeginti per valandą treniruočių:

Plaukiant krauliu – 350-500 kcal;

Plaukiant brasu – 280-420 kcal.

Plaukimas puikus organizmo apkrovos būdas, kuris tinka visiems. O jeigu jūs turite problemų su sąnariais ir/ar stuburu – tai gali būti geriausias variantas. Net plaukdami pačiu paprasčiausiu būdu – „varlyte“, mes praktiškai apkrauname visas raumenų grupes.

infa.lt nuotr

Patarimas

Kaip sekti ir koks turi būti pulsas

Dabar parduodami automatiškai parodantys daugybę parametrų sportininkams išmanieji laikrodžiai, kurių viena iš funkcijų – pulsomatis. Bet galima tą matuoti ir išmaniuoju telefonu atsisiuntus laikmačio programėlę ir skaičiuojant pulsą ranka. Tiesa – tai neįpratus sudėtingiau.

Optimalus pulso dažnis tiems, kas pradeda treniruotis – 115-135 dūžiai į minutę. Maksimalus leidžiamas (bet jau nesaugus) pulso dažnis kardiologų laikomas iš 220 atimant savo amžiaus metus. Šis dydis naudojamas „internvalinėse“ treniruotėse, kai apkrovos intensyvumas keletui minučių išauga, o po to nukrenta, tą pakartojant keletą kartų.

Pradėjus treniruotis, žinoma, geriau laikytis principo – „bėk lėtai“, – pataria kardiologai. – Jeigu jūs neturite ir neturėjote problemų su širdimi, tačiau ir sportu reguliariai neužsiėmėte, – treniruotes reikėtų pradėti labai atsargiai. Pavyzdžiui, nuo 10 arba maksimaliai 20 minučių pasibėgiojimo, truputį didesniu nei einantis žmogus greičiu – 5-7 km/h. Tuo pačiu, pulsas neturi viršyti 75% maksimaliai leidžiamos ribos. Tai yra, pavyzdžiui, 40 metų amžiaus vyrui jis neturi viršyti (220-40)x0,75=135 dūžiai į minutę.

Kada organizmas įpras prie tokios apkrovos, galima pamažu didinti treniruotės laiką.

Ką pasirinkti

Specialistai vieningi: kiekvienas sportinių treniruočių būdas turi savo pranašumų ir apribojimų. Apsiriboti kažkuo vienu – neverta. Geriau kombinuoti įvairius apkrovos būdus. „Pagrindinis principas – treniruotė turi suteikti jums malonumą. Be malonumo jūs ilgai neištempsite. Na ir antras svarbus momentas – treniruočių reguliarumas. Geriau užsiimti du-tris kartus į savaitę po 30-40 minučių, nei, sakykime, 2 valandas sekmadienį“.

Tarp kitko

Tenisas pakeičia bėgimą, dviratį ir plaukimą

Pasak naujo tyrimo, pravesto Kopenhagoje, reguliarios teniso treniruotės gali prailginti gyvenimo trukmę beveik 10 metų.

Rezultatai parodė, kad tenisininkai gyvena vidutiniškai 9,7 metų ilgiau, nei žmonės, kurie nesitreniruoja. Tačiau „vienetinės“ sporto šakos darė mažesnį poveikį gyvenimo trukmei.

Dviratininkai gyvena vidutiniškai 3,7 metais ilgiau, plaukikai – 3,4 metais ilgiau, na, o bėgikai viso 3,2 metais ilgiau už nesitreniruojančius.

Tačiau pati gyvenimo kokybė visų sportuojančių yra žymiai aukštesnė.

susijusios temos:


Žymos

komentarai 4

  1. Addison    -  2018-09-23, 08:15

    Aciu uz idomu straipsni.

    Atsakyti į šį komentarą
  2. as    -  2018-09-23, 10:38

    Manau naudinga organizmui viskas, kas daroma saikingai ir nėra tapę priklausomybe :)

    Atsakyti į šį komentarą
  3. Kedes su ratukais    -  2018-12-18, 16:50

    Pritariu, jog geriausias sportas tas, kuris teikia malonuma, kuris nera kancia, o priesingai suteikia jegu, ikrauna. Darbe didziaja laiko dali praleidziame sededami, tad aktyvumo tikrai neretam truksta. Tereikia pradeti judeti – ne po nauju metu, ne nuo kito pirmadienio, o siandien ir ta daryti reguliariai, po kurio laiko taps gyvenio dalimi, tam tikra rutina ir nebeisivaizduosite, kad buvo sunku prisiversti eiti i treniruote ar sesti ant dviracio.

    Atsakyti į šį komentarą
  4. bikko.lt    -  2019-10-27, 09:55

    Manau, kad organizmui naudingas visoks sportas, svarbiausia sportuoti ir neužsisėdėti. Dar manau ir naudonga, ir smagu sportą pakeisti pagal sezoną – pvz. žiemą labai gerai slidinėti, čiuožti pačiūžomis ir pan.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar palaikote išlaidų gynybai didinimą iki 2.5% BVP?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, verta dėmesio: *Kas naudingiau organizmui – bėgimas, plaukimas ar dviratis?* - nuoroda: https://infa.lt/25532/kas-naudingiau-organizmui-begimas-plaukimas-ar-dviratis/