infa.lt

Už Plutono: „New Horizons“ misija dar nebaigta

Už Plutono: „New Horizons“ misija dar nebaigta

24 liepos
01:01 2015

Kai kosminis laivas „New Horizons“ (Nauji Horizontai)  pasiuntė signalą, prasidėjo visuotinis džiūgavimas. Dabar, kai Plutonas liko už nugaros, į Žemę pradėjo plūsti srautai informacijos. Transliacijos greitis – tik vienas kilobaitas per sekundę, ir kad galima būtų viską gauti pilna apimtimi, prireiks daugybės mėnesių. Tuo tarpu viso pasaulio astronomai sėdi lyg ant adatų ir laukia nesulaukia to momento, kai jiems pavyks gauti šiuos duomenis.

Plutonas: kartą muštas, dvigubai atsargesnis.

Kaip ir mūsų planeta Žemė, taip ir Plutonas turi savo asmeninį labai didelį palydovą vardu Charonas. Jis buvo aptiktas 1978 metais ir savo apimtimi yra didesnis nei pusė Plutono skersmens.

Per pastaruosius keletą metų, kai vyko aktyvūs Plutono stebėjimai ruošiantis New Horizons atvykimui, astronomai aptiko dar keturis mažučius palydovus: Hidrą, Niktę, Cerberį ir Stiksą.

paveikslėlis

Tačiau kaip susikūrė ši palydovų sistema? Ir iš kur toks nuostabus panašumas su mūsų planeta?

Jei pažiūrėsime į didelę palydovų gausą mūsų saulės sistemoje, tai atrasime, kad juos galima suskirstyti į dvi grupes. Pirma, tai tie, kurie mūsų požiūriu susidarė aplink savo planetas, kaip miniatiūrinės planetų sistemos, kopijuojančios savo planetų formavimosi procesą.

Greičiausiai šie įprasti palydovai susidarė priaugant medžiagai iš diskų aplink gigantiškas planetas pasekoje, kai šios planetos absorbavo proto-planetinio disko medžiagas, iš kurių susiformavo. Tuo paaiškinama tokių palydovų orbita – tiksliai pagal savo planetų ekvatorių judant apvalia orbita.

Dar yra neįprasti palydovai. Išskyrus keletą vertų dėmesio išimčių, tai mažyčiai dangaus kūnai, kurie juda skirtingomis orbitomis, įprastai dideliu atstumu nuo savo planetų-šeimininkių.

Tai irgi lengva paaiškinama. Manoma, jog jie susiformavo iš kosminių šiukšlių, skraidančių po saulės sistemą vėlesniu jos formavimosi etapu, būdami tokiais reliktais iš mažų dangaus objektų spiečių, tapę pagrindu planetų atsiradimui.

paveikslėlis

Skirtingai nuo jų, mūsų Mėnulio ir Plutono Charono istoriją paaiškinti daug sunkiau. Jų didžiulis dydis planetų-šeimininkių atžvilgiu kalba apie tai, jog jie susiformavo ne taip, kaip įprasti palydovai. Jų orbitos yra pakrypusios į ekvatoriaus plokštumą ir į planetos šeimininkės sukimosi aplink Saulę orbitos plokštumą. Taip pat mažai tikėtina, jog jie buvo pritraukti į orbitą – tai neatitinka mūsų stebėjimų išvadų.

Abiem atvejais atsakymas į šias mįsles – smūgis.

Manoma, kad, kaip ir mūsų Mėnulis, Charonas (ir kiti Plutono palydovai) gimė didžiulio susidūrimo pasekoje, tokio stipraus, jog jų planetos išsilakstė į šipulius. Toks modelis ganėtinai įtikinamai paaiškina mūsų Mėnulio sudėtį, o taip pat atitinka tai, ką mes šiandien žinome apie Plutoną ir jo palydovus.

Atitinkamai, Plutonas su savo mėnuliais – tai antroji sunaikinta palydovų sistema, kurią mes stebėjome iš arti. Rezultatai, gauti iš New Horizons, taps lemiamais aiškinantis jų formavimosi kelius.

paveikslėlis

Panašumų ir skirtumų tarp Plutono ir Charono ištyrimas daug ką mums paaiškins apie tą senovėje įvykusį naikinantį susidūrimą. Mums jau žinoma, jog Plutonas ir Charonas skirtingų spalvų, tačiau greičiausiai, tarp jų skirtumų yra kur kas daugiau.

Jeigu Plutonas susidūrimo metu jau susiformavo (kitaip tariant, jeigu jis turėjo branduolį, mantiją ir plutą kaip ir Žemė), vadinasi, Charonas turi būti sudarytas pagrindinai iš apvalkalo ir mantijos medžiagos (kaip mūsų Mėnulis). Todėl turi būti mažesnio tankio ir kitos cheminės sudėties nei Plutonas. Tai pasakytina ir apie kitus jo mėnulius: Niktę, Hidrą, Stiksą ir Cerberį.

Greičiausiai patys nuostabiausi New Horizons atradimai bus tie, kurių mes negalime numatyti. Kiekvieną kartą, kai mes kur nors atskrendame, moksliniu požiūriu netikėti atradimai dažnai tampa patys vertingiausi.

paveikslėlis

Kai prieš 36 metus mes pirmą kartą pasiekėme Jupiterį, mums pavyko išsiaiškinti, kad jo palydovo – Ijo kraštovaizdis iš tikrųjų pragariškai vulkaninis. Mes taip pat nustatėme, jog Europoje yra sūrus vandenynas, paslėptas po storu lediniu apvalkalu. Abu atradimai buvo visiškai netikėti.

paveikslėlis

Mes nustatėme, jog Saturno palydovas Mimas atrodo kaip „Mirties žvaigždė“ iš „Žvaigždžių karų“, o Japetas panašus į dvispalvį kriketo kamuoliuką ir net turi siūlę. Uranas turėjo į jį panašų palydovą Mirandą, kuris, atrodo, susidūrimų metu daug kartų subyrėdavo į šipulius, o po to veikiamas gravitacijos vėl susiklijuodavo. Neptūno mėnulis Tritonas, kaip paaiškėjo, nutaškuotas krio-ugnikalniais (cryo-volcanoes), kurie vietoje lavos spjaudosi ledu.

Tas pats ir su daug mažesniais Saulės sistemos dangaus kūnais. Asteroidas Ida, kuriame, pakeliui į Jupiterį, pabuvojo kosminis aparatas „Galileo“, turi mažutį palydovą Daktilį. Nykštukinės planetos Cereros asteroidų žiedo paviršiuje yra stulbinančiai ryškios dėmės.

Plutonas atsargoje taip pat turi nemažai siurprizų. Kai kurie iš jų jau atrasti, įskaitant širdį, kurią galima pamatyti paskutinėse nuotraukose. Tikriausiai, šiandien Plutone tai labiausiai kvapą gniaužiantis reginys. Nėra abejonių, jog geriausi atradimai mūsų laukia ateityje.

Iki begalybės, ir už jos ribų!

Nežiūrint sunkumus, susijusius su tuo, jog New Horizons nuo namų nutolęs daugiau nei keturis su puse milijardų kilometrų atstumu, jis tikriausiai iš esmės pakeis mūsų įsivaizdavimą apie Plutono sistemą.
Iš jo gauti duomenys įžiebs naują šviesą mūsų saulės sistemos formavimosi ir vystymosi dėlionėje ir pirmą kartą mums duos jos pačių paslaptingiausių objektų išsamius vaizdus.

Tačiau ir tuo istorija dar nesibaigia. Kai Plutonas liks už nugaros, New Horizons tęs savo jaudinančius tyrimus. Aparate liko ribotas kiekis degalų, kurių neužteks kardinaliam posūkiui, tačiau pakankamai, jog galėtų iš lėto judėti link vieno arba dviejų patogiai išsidėsčiusių kosminių kūnų.

paveikslėlis

Po New Horizons paleidimo astronomai jam ieško tinkamų aplankymui objektų po to, kai jis praskris pro Koiperio–Edžvorto juostą (žiedą) link kitų žvaigždžių.

2014 m. spalį kaip šios paieškos rezultatas buvo išskirti trys potencialūs objektai. Vėlesni stebėjimai susiaurino galimų paskirties tikslų sąrašą iki dviejų, kurie žinomi pagal pavadinimus 2014 MU69 (objektas, kuriam teikiama pirmenybė) ir 2014 PN70.

Galutinis sprendimas dėl aplankymo taško bus priimtas po to, kai New Horizons paliks Plutoną toli už savęs; bet mes galime tikėtis, jog šis aparatas dar daug metų primins apie save.

pagal: theconversation.com

parengė: Edita Sabaitė

 

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar reikia sugrąžinti privalomą kaukių dėvėjimą?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas
Pasidalinkite su savo draugais
Sveiki, verta dėmesio: *Už Plutono: "New Horizons" misija dar nebaigta* - nuoroda: https://infa.lt/2520/uz-plutono-new-horizons-misija-dar-nebaigta/