infa.lt

V.Katkus: Skurdžiausi euro zonos gelbėtojai

V.Katkus: Skurdžiausi euro zonos gelbėtojai

sausio 12
14:16 2015

Eltos nuotr.

Ričardas Čekutis
Nuo šiol mūsų pensininkų, daugelis kurių negauna ir 300 eurų pensijos, sąskaita gelbėsime graikų pensininkus, kurie gauna 3000 eurų pensiją, šiam „gelbėjimui“ reikalingus pinigus vėl skolinsimės užsienio bankuose, blogindami savo pačių ekonominę padėtį. Ir tai toli gražu ne vieninteliai, į jokius logikos rėmus netelpantys dalykai, kurie, įsivedus eurą, taps mūsų kasdienybe, – konstatuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras ekonomistas Valdemaras Katkus.

– Vokietija pareiškė, kad Graikija jau nėra svarbi euro zonos narė, ir leido suprasti, kad gali iš jos pasitraukti. Kas nutiko? Juk dar prieš metus visa ES valdžia porino, esą be Graikijos euro zona yra neįsivaizduojama ir dėl to ją reikia gelbėti.

– Nors Briuselyje į tokias valstybes kaip Graikija ar Portugalija žiūrima kaip į periferines valstybes, kaip į tas, kurios nedaro didelės įtakos, tačiau iki šiol niekas nežino, kaip jos turėtų išeiti iš euro zonos. O pagrindinė priežastis, kodėl iki šiol nenustatytas tas pasitraukimo mechanizmas, yra milžiniškos skolos. Ar Graikija, ar Ispanija, ar Italija yra prisiėmusios gausybę įvairių rūšių paskolų. Konkrečiai Graikijai vadinamosios „trojkos“ (Europos centrinis bankas, Tarptautinis valiutos fondas ir Europos Komisija) buvo suteikti dideli paskolų paketai – pirmas siekė 73 milijardus eurų, antras – 163 milijardus. Tačiau, be viso to, yra gausybė vadinamųjų nematomų paskolų. Pirmiausia tai tarpbankinės atsiskaitymų sistemos TARGET-2 skolos, kai įvairių nacionalinių valstybių bankai atsiskaitinėja tarpusavyje. Jeigu šioje sistemoje dirbantis bankas negali atsiskaityti, tuomet skola kaupiasi ir ten nėra numatytos jokios skolos ribos, todėl skola gali susikaupti didžiulė. Kalbant apie graikiškus bankus, toje sistemoje yra susikaupusios milijardinės skolos. Antra vertus, Europos centrinis bankas (ECB) antrinėje rinkoje yra nusipirkęs tiek Graikijos, tiek Ispanijos, tiek Italijos vyriausybių vertybinių popierių. Todėl jeigu valstybė nusprendžia trauktis iš euro zonos, tai labai neaišku, kaip tas skolas atsidalyti – tiek tas, kurios lieka tarpbankinėje sistemoje, tiek tas, kurias suteikė „trojka“. Pagrindinės tokio pasitraukimo baimės čia ir slypi, o toks pasitraukimo mechanizmas nesukurtas.

– O kas atsitiktų, jeigu graikai vis dėlto pasitrauktų iš euro zonos be jokio mechanizmo ir sugrįžtų prie savo drachmos? „Trojka“ nerefinansuotų graikiškų bankų?

– Pirmiausia tokiu atveju neaišku, kaip graikai ketina išlaikyti savo bankų sistemą, nes žmonės masiškai pradės atsiimti savo pinigus iš bankų ir gali prasidėti dar didesnė panika. Vadinasi, gali įvykti bankų griūtis. Antras dalykas, panašu, kad ir patys graikai neturi tokio plano, nežino, kaip nuosekliai pereiti nuo euro vėl prie drachmos. Jie turi tik nemažai politinių pareiškimų, kurie nieko nesprendžia, o esant tokiam dideliam neapibrėžtumui lieka neaišku, kaip refinansuoti visas paimtas paskolas ne tik valstybiniu lygmeniu, bet ir įmonių ar gyventojų lygmeniu. Priminsiu, kad Graikijos valstybės skola šiuo metu siekia 175 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Jeigu būtų gražiai sutarta tarp euro zonos valstybių ir skolininkų, galbūt tai palengvintų padėtį, bet, kaip minėjau, nei Europos Komisija, nei ECB, nei ta pati „trojka“ net nepradėjo to mechanizmo svarstyti. Vadinasi, jūsų minimu atveju kiltų didelė panika ir būtų daug chaoso.

– Todėl mūsų pensininkai, kurie gauna kiek daugiau nei 150 eurų, dabar privalo gelbėti graikų pensininkus, kurie gauna 3000 eurų? Kalbant apie „solidarumą“, kas čia ką turėtų gelbėti?

– Na taip. Nors mes dar nepatvirtinome visų dokumentų, bet to mums mažiausiai norėtųsi, nes, kaip ir paminėjote, graikų pensijos išties beveik 10 kartų yra didesnės už mūsų pensijas. Mažų mažiausia, toks „gelbėjimas“ yra socialiai neteisingas. Neturtingesnė šalis neturėtų remti turtingesnės šalies. Paprasčiau sakant, tai būtų tas pats, jeigu daugiabučių gyventojai dabar eitų gelbėti sudegusio dvarininko dvaro ir už jį mokėtų savo pinigus.

– O kas ir kiek moka dabar į tą „Europos stabilumo mechanizmas“ fondą? Kiek šiam reikalui bus paimta iš mūsų?

– Oficialiai tai tam tikrą dalį kiekviena euro zonos valstybė įneša į nuo savo BVP. Mūsų įsipareigojimas labai aiškus: į euro stabilizavimo fondą (ESM) turėsime iškart įnešti 300 milijonų eurų. Be to, Seimas turės balsuoti, kad reikalui esant turėtume įnešti dar 2,5 milijardo eurų. Ši suma sudaro beveik 50 proc. Lietuvos Vyriausybės biudžeto, be savivaldybių biudžetų ir ES paramos lėšų. Taigi, iš viso išeina 2,8 milijardo eurų įsipareigojimų. Kol kas Seimas dar nėra ratifikavęs tos tarptautinės sutarties dėl euro stabilizacijos mechanizmo.

– Turbūt mažai kas abejoja, kad ratifikuos… O iš kur mes tuos pinigus paimsime?

– Tuos 300 milijonų eurų ir, jeigu prireiks papildomai, dar 2,5 milijardo eurų turėsime pasiskolinti ir tokiu būdu perskolinti. Tą darys mūsų Finansų ministerija užsienyje ir gelbėdami kokią nors Graikiją ar Ispaniją pasididinsime savo valstybės skolą.

– Bendra euro zonos tendencija tokia, kad euras, kaip aiškėja, anaiptol nepadaro žmonių turtingesnių, o praraja tarp turtingųjų ir vargšų šioje zonoje tik didėja?

– Būtent taip ir yra, euro zona yra neoptimali. ECB negali reguliuoti dviejų visiškai skirtingų ekonomikų. Pavyzdžiui, kai vienoje pusėje yra Vokietijos ir Nyderlandų ekonomika, o kitoje – Graikijos ir Ispanijos. Jeigu paimsime Pietų Europos nedarbo rodiklius, pamatysime, kad Graikijoje nedarbas siekia 26 proc., Ispanijoje – 23 proc., Italijoje – 14 proc., Portugalijoje – 16 proc. Tuo metu Vokietijoje – 5,2 proc. Kitaip sakant, buvimas euro zonoje visiškai nemažina nedarbo, kuris yra siaubingai didelis. Graikijoje 7 metus tęsiasi krizė – per paskutinį šimtmetį tai apskritai yra pati giliausia krizė Vakaruose. Taip pat galime palyginti nekilnojamojo turto kainas. Graikijoje jos nukrito 40 proc., Ispanijoje – 30 proc., o Vokietijoje vėl pradėjo pūstis nekilnojamojo turto burbulas ir kai kuriuose miestuose jo kainos per tą patį laikotarpį išaugo net iki 25 proc. Kitaip sakant, Pietų Europos pusėje turime didelį turto nuvertėjimą, pasunkėjusį paskolų tvarkymą, didelį nedarbą, o Šiaurės Europoje tendencijos visiškai priešingos. Disproporcijos yra milžiniškos ir buvimas euro zonoje jos nė kiek nemažina.

– Šią savaitę pranešta, kad euro kursas dolerio atžvilgiu krenta ir iki metų pabaigos kris dar labiau. Kodėl taip vyksta? Ką iš to gausime ar prarasime?

– Bendra tendencija tokia: euro zonos ekonomika šiuo metu yra apimta stagnacijos, o Jungtinių Valstijų ekonomika stipriai auga. Antra vertus, JAV už indėlius centrinis bankas moka palūkanas, o ECB yra nustatęs minusines palūkanas. Kitaip sakant, indėlius labiau apsimoka laikyti doleriais Amerikoje, o čia, Europoje, pats už tai turi mokėti. Bet yra ir kita šio reiškinio pusė: silpnas euras skatina eksportą į tą pačią Ameriką ar į Aziją, nes jis atpinga. Pinigai šiuo metu euro zonoje nenuvertėja, tačiau žmonės, kurie dabar turi paskolas eurais, dėl žemos infliacijos ir nustatytos minusinės palūkanų normos priversti mokėti daugiau, jiems brangiau kainuoja jų paskolos tvarkymas.

Respublika.lt

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

Svetainę nuo spamo saugo Akismet. Sužinokite kaip naudojami jūsų duomenys.


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar Gitanas Nausėda kaip prezidentas pateisina jūsų lūkesčius šiai dienai?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas
    Laimonas Kairiūkštis. Žmogus ar asfaltas?

Laimonas Kairiūkštis. Žmogus ar asfaltas?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Politologija valstybėje, kurioje nėra politikos

Algimantas Rusteika. Politologija valstybėje, kurioje nėra politikos

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Rasa Budbergytė. Ar žengsim žingsnį nuo gerovės valstybės turtingiesiems link gerovės visiems žmonėms?

Rasa Budbergytė. Ar žengsim žingsnį nuo gerovės valstybės turtingiesiems link gerovės visiems žmonėms?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Kad Regionų politika būtų apie galimybes ir augimą

Kad Regionų politika būtų apie galimybes ir augimą

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Liberalai ragina Prezidentą stabdyti valstietišką Seimo cirką

Liberalai ragina Prezidentą stabdyti valstietišką Seimo cirką

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Lidžita Kolosauskaitė. Emocinis valgymas arba kaip iš M tapau XXL

Lidžita Kolosauskaitė. Emocinis valgymas arba kaip iš M tapau XXL

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Mobilusis laiškininkas rajonuose – reforma, kuri stringa

Mobilusis laiškininkas rajonuose – reforma, kuri stringa

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Totalaus primityvo epocha

Algimantas Rusteika. Totalaus primityvo epocha

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    „Susitelkime biudžeto svarstymui, o ne vieno režisieriaus kuriamam asmeninio keršto spektakliui“, – siūlo G. Landsbergis

„Susitelkime biudžeto svarstymui, o ne vieno režisieriaus kuriamam asmeninio keršto spektakliui“, – siūlo G. Landsbergis

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Kodėl siūlomi taršos ir nekilnojamojo turto mokesčiai skriaudžia skurdžiausiai gyvenančius?

Kodėl siūlomi taršos ir nekilnojamojo turto mokesčiai skriaudžia skurdžiausiai gyvenančius?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Valstybė nesupranta, kad stiprinti šeimas apsimoka. Ar apsimeta nesuprantanti?

Valstybė nesupranta, kad stiprinti šeimas apsimoka. Ar apsimeta nesuprantanti?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Viliaus Šapokos gerovės valstybės „planas chuliganas“: iš vienos ubagų kišenės išimsim, o į kitą įdėsim

Viliaus Šapokos gerovės valstybės „planas chuliganas“: iš vienos ubagų kišenės išimsim, o į kitą įdėsim

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Žmogus gyvenime ir paskui (4)

Žmogus gyvenime ir paskui (4)

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Kam naudingas ir kuo pavojingas Europai Turkijos puolimas Sirijoje?

Kam naudingas ir kuo pavojingas Europai Turkijos puolimas Sirijoje?

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Lidžita Kolosauskaitė. Atsargiai! Jus puola… grožio pramonė

Lidžita Kolosauskaitė. Atsargiai! Jus puola… grožio pramonė

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Kas geriau: Pranckietis be galvos ar nuogas karalius? Gero pasirinkimo nėra

Kas geriau: Pranckietis be galvos ar nuogas karalius? Gero pasirinkimo nėra

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Pirmasis N.Venckienės interviu: „Tai, kad aš esu grąžinama, nepadaro Lietuvos teisine valstybe.“

Pirmasis N.Venckienės interviu: „Tai, kad aš esu grąžinama, nepadaro Lietuvos teisine valstybe.“

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    R. Budbergytė perspėjo valdančiuosius: kaimus stumiate atgal į akmens amžių

R. Budbergytė perspėjo valdančiuosius: kaimus stumiate atgal į akmens amžių

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Astravo AE klausimas tampa negailestinga rinkimine kova, slepiama už tariamo susirūpinimo visuomene

Astravo AE klausimas tampa negailestinga rinkimine kova, slepiama už tariamo susirūpinimo visuomene

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Juos atpažinsite iš jų vaisių

Algimantas Rusteika. Juos atpažinsite iš jų vaisių

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Rusų generolas papasakojo kiek laiko reikia atsakomajam branduoliniam smūgiui

Rusų generolas papasakojo kiek laiko reikia atsakomajam branduoliniam smūgiui

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Įvardintas sekantis Rusijos prezidentas ir kokį postą prie jo užims V. Putinas

Įvardintas sekantis Rusijos prezidentas ir kokį postą prie jo užims V. Putinas

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Andrius Martinkus. Kokia Lietuvos valstybės buvimo prasmė?

Andrius Martinkus. Kokia Lietuvos valstybės buvimo prasmė?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Žmogus gyvenime ir paskui (3)

Žmogus gyvenime ir paskui (3)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą

Atsiliepimai

Pritariu, logistikos pletojimas duoda nauda ir darbo liaudziai ir salies, turincios pigesne darbo jega, ekonomikai....

Kuo didesnis durnius ir savaunaudis, tuo daugiau žmonių tokius myli. Žmonės verti savo valdžios....

Labiausiai padeda kineziterapija ir masažas. Labai gerai, kai pasižiūri ir prižiūri specialistas....

Džiugu, žmonės sąmoningėja, na o Trakų turgavietės mėsos pardavėjas dar turi laiko apsigalvoti....

Labai gaila, kad mūsų valstybėje rūpinamasi ne Lietuvos gerove, o kaip, bet kokiomis priemonėmis, atsisėsti...

Nieko jie nepastatė, gal nebent kelias palapines. Blogiausia, kad teko taip skubiai rinktis žaislus, kad...

O jie tas bazes pastatė nuo nulio?...

Nesuprantu, kaip gali būti 127 metai po D. Karnegio mirties, jeigu jis mirė 1955 metais,...

Tai kas per daikts ta demokratija yra?...

Tiesiog idealus mūsų valdžiagyvių klonas....

P

kur gauti prancūziškų mielių...

gražių paveiksliukų galerija: liaudiesmenas.livejournal.com...

ka cia jau ir komentoti,viskas jau senai aisku kad mokesciai kaip kilo taip ir kils...

,,svarbu tai, kokį žmogų jis pažadina mumyse. Ji turi daryti mus geresniais. Ji turi įkvėpti."-esme...

    Kelias į didelę meilę eina per didelę klaidą

Kelias į didelę meilę eina per didelę klaidą

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Valstybė nesupranta, kad stiprinti šeimas apsimoka. Ar apsimeta nesuprantanti?

Valstybė nesupranta, kad stiprinti šeimas apsimoka. Ar apsimeta nesuprantanti?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Dešimtys ar net šimtai tūkstančių žygiuoja Paryžiuje, kad vaikai turėtų teisę į tėvą

Dešimtys ar net šimtai tūkstančių žygiuoja Paryžiuje, kad vaikai turėtų teisę į tėvą

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Mūsų suaugę vaikai

Mūsų suaugę vaikai

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    VTAĮT: Tėvai gali palikti vaikus pas senelius atostogoms be jokių įgaliojimų, jei jie patys randasi Lietuvoje

VTAĮT: Tėvai gali palikti vaikus pas senelius atostogoms be jokių įgaliojimų, jei jie patys randasi Lietuvoje

komentarai 4 Skaityti visą įrašą
    Mama iš N.Akmenės: jei susidūrei su tarnybomis, filmuok ir įrašinėk

Mama iš N.Akmenės: jei susidūrei su tarnybomis, filmuok ir įrašinėk

komentarai 6 Skaityti visą įrašą
    Švedija kaltina rusą Denis Lisov pagrobus nuosavus vaikus

Švedija kaltina rusą Denis Lisov pagrobus nuosavus vaikus

komentarų 11 Skaityti visą įrašą
    Supainioti embrionai: moteris išnešiojo ir pagimdė dvynukus, kurie pasirodė esą ne jos

Supainioti embrionai: moteris išnešiojo ir pagimdė dvynukus, kurie pasirodė esą ne jos

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Mamos – Deimantės istorijos pratęsimas

Mamos – Deimantės istorijos pratęsimas

komentarai 4 Skaityti visą įrašą
    Jurga Lago. Apie staigų praturtėjimą

Jurga Lago. Apie staigų praturtėjimą

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Ratas pasisuko: Italija oficialiai sugrąžino į dokumentus „tėvo“ ir „motinos“ sąvokas

Ratas pasisuko: Italija oficialiai sugrąžino į dokumentus „tėvo“ ir „motinos“ sąvokas

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Mūsų vaikams labiau reikalingi įspūdžiai, o ne žaislai ir išmanūs įrenginiai

Mūsų vaikams labiau reikalingi įspūdžiai, o ne žaislai ir išmanūs įrenginiai

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Arvydas Daunys. Šeima, kaip koncepcija, ideologija ir pasaulėžiūra

Arvydas Daunys. Šeima, kaip koncepcija, ideologija ir pasaulėžiūra

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    R. Karbauskis registravo „Vaiko teisių“ įstatymo pataisas – kas naujo?

R. Karbauskis registravo „Vaiko teisių“ įstatymo pataisas – kas naujo?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Pasvalyje – nesuvokiamas vaiko atėmimas: kaltina močiutę melu

Pasvalyje – nesuvokiamas vaiko atėmimas: kaltina močiutę melu

komentarai 4 Skaityti visą įrašą
    Profesorius V. Kasiulevičius: kaime gimusiam kūdikiui šansai mirti – keturis kartus didesni

Profesorius V. Kasiulevičius: kaime gimusiam kūdikiui šansai mirti – keturis kartus didesni

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, verta dėmesio: *V.Katkus: Skurdžiausi euro zonos gelbėtojai* - nuoroda: https://infa.lt/24778/v-katkus-skurdziausi-euro-zonos-gelbetojai/