infa.lt

ve.lt | © Irmanto Sidarevičiaus nuotr

2018 m. birželio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą, kad Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Seimo nariai Julius Sabatauskas ir Valerijus Simulikas kelia klausimą, kas atsakys už pasekmes ir padarytą žalą, kuri atsirado Seimui įstatymais pavedus reguliuoti aukštųjų mokyklų studijų programas.

„Kas atlygins žalą? Pataisas teikęs Seimo Švietimo ir mokslo komitetas ar Švietimo ir mokslo ministerija, nesugebėjusi įstatymo pataisų priėmimo metu aiškiai pasakyti, kad tokių įstatymo nuostatų įsigaliojimui reikia pereinamojo protingo laikotarpio ir pasirengimo, pirmiausiai jai pačiai priimant teisėtas ir aiškias naujas taisykles ir pagal naujas taisykles akredituojamoms aukštosioms mokykloms pasiruošti“, – sako Seimo narys Valerijus Simulikas.

Po nutarimo Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas sakė, kad per savo praktiką aš dar nemačiau taip neprofesionaliai padaryto teisinio reguliavimo ir taip neprofesionaliai jo įgyvendinto.

„Tokios politikų klaidos per brangiai kainuoja valstybei. Kas suskaičiuos, kiek dar jaunų žmonių tokiais neatsakingais valdžios užmojais buvo paskatinti emigruoti. Lietuva praranda jaunus išsilavinimo siekiančius piliečius, akademinę bendruomenę, mokslininkus. Tokių nuostolių net pinigais nekompensuosi“, – sako socialdemokratas Julius Sabatauskas

Pernai studentų priėmimo metu atsirado taip pat naujų taisyklių, kurių teisėtumas kelią abejones, šio Konstitucinio Teismo nutarimo aspekte, dėl protingo termino keičiant taisykles ir jas įgyvendinat, tuo valdžiai užtikrinant konstitucinius teisinės valstybės, atsakingo valdymo, aukštųjų mokyklų autonomijos ir kitus principus.

Pasak Seimo narių, aukštasis mokslas Lietuvoje antri metai gyvena reformos ir išbandymų laikotarpį. Studentų priėmimas į aukštąsias mokyklas yra koreguojamas jam jau prasidėjus. Būsimiems studentams ir jų tėvams, teikiantiems dokumentus dėl stojimo į aukštąsias mokyklas, vėl bus paskubomis koreguojamos priėmimo į aukštąsias mokyklas taisyklės, atsižvelgiant į 2018 m. birželio 19 d. Konstitucinio Teismo nutarimą dėl Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatų, susijusios su studijų krypčių vertinimu ir laikinu akreditavimu, kurios prieštarauja Konstitucijai. Mokslo ir studijų pataisos paminė konstitucinius teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principų suponuojamų reikalavimus bei aukštųjų mokyklų autonomiją, įtvirtintą Konstitucijoje, tuo pasėdama pagrįstas abejones, kurios aukštosios mokyklos geros ir studijos jose kokybiškos.

Dėl šio įstatymo pakeitimo įstatymo Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžios įstaigos Studijų kokybės ir vertinimo centro priimti poįstatyminiai teisės aktai yra niekiniai ir neteko galios nuo Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos.

Darbas, kurį buvo priverstos paskubomis daryti aukštosios mokyklos, nedavė jokios naudos ir neužtikrino kokybės, o yra beprasmiškai sugaištas laikas ir patirti didžiuliai darbo kaštai. Be to, viešinant neteisėtos akreditacijos preliminarius rezultatus, buvo padaryta didžiulė ir nepataisoma žala aukštosioms mokyklos ir jų reputacijai. Dalies studentų netekimas taip pat tik jau tiesioginė žala. Taip pat ir valstybinėms aukštosioms mokykloms. Ko buvo siekta šiomis pataisomis – ar aukštesnės studijų kokybės, ar susidorojimo su aukštosiomis mokyklomis, dirbtinai mažinant pasirinkimą mokytis Lietuvoje ar jos regionuose, skatinant emigraciją. Vėl įneštas neapibrėžtumas ir paskelbta antireklama, kuri atbaidys esamus abiturientus nuo noro studijuoti Lietuvoje.

„Rūpinimasis švietimu – viena iš prioritetinių valstybės funkcijų, tačiau tenka apgailestauti, kad eilinį sykį Švietimo ir mokslo ministerija neužtikrino poįstatyminio teisinio reguliavimo, kuris atitiktų konstitucinius principus“, – teigia V. Simulikas.