infa.lt

Centrinė europiečių aklavietė

30 birželio
01:02 2015

expresso.sapo.pt

paveikslėlis Diena iš dienos Graikijos valdžia cirkuliuoja maršrutu „Europos centras ir atgal“. Jie važiuoja, kad vėliau, atsitrenkę į nesutaikomumo sieną, vėl grįžti atgal su niekuo. Premjeras ir finansų ministras pateikia naujas priemones, sustiprina priemones, peržiūri priemones, ir kaskart jų pasiūlymai sutinkami priešiškai. Jokių nuolaidų čia, tuo tarpu kai ten, krizę išgyvenančioje šalyje, jų pagrindinis palaikymas jaučia vis didesnį spaudimą, nerimą ir susiskaldymą.

Matomai, laikas įsisavinti pateiktą pamoką: Europos centre išeities nėra. Tačiau kaip iki to prieita? Ir ką tai reiškia?

Po penkių mėnesiu Atėnų ir kreditorių tarpusavio sąveikos padėtis iš tiesų atsidūrė aklavietėje. Pastebėsime: šie kreditoriai yra „partneriai“ ir europiečių „sąjungos“ nariai, o taip pat įstaigos, kurių tarpe yra ir pati suinteresuotoji pusė TVF (tarptautinis valiutos fondas), ECB (Europos centrinis bankas).

Jeigu Graikija yra vertinama, kaip ne pernelyg patikima skolininkė, tai kas čia per kreditoriai, kurie penkerių metų eigoje kišo jai pinigus, kartu su tuo primesdami sąlygas, tik sistemiškai gilinančias šalies krizę.

Graikijos BVP susitraukė daugiau nei 25% , darbo užmokestis nukrito vidutiniškai 37% , nedarbas išaugo iki 27%, o valstybės skola daugiau, nei 180% BVP. Iš vienos pusės esantys valdžioje graikų politikai apibūdina situaciją kaip socialinį holokaustą ir ekonominį „absurdą“, kurio Graikijai nepavyksta suvaldyti.

Iš kitos pusės, CDU deputatai pasisakantys Vokietijos vyriausybės palaikymą ir prieš bet kokius kompromisus su Graikija, demaskuojančiai vadina tai kas vyksta „finansine karusele, kuri niekada nesustos“.

Ekstriniame aukščiausiojo lygio susitikime, vykusiame birželio 22, pereitą pirmadienį, graikų vyriausybė pateikė eilinį dokumentą, birželio30 Atėnai turi refinansuoti 1,5 milijardo €urų skolos TVF. Netekusi galimybės ir būdo skolos apmokėjimui, Graikija pasirodė tiesiogine prasme, įsprausta į kampą.

ECB dar galėtų suteikti Graikijai netiesioginį trumpalaikį kreditą, jeigu europietiškosios valiutos prižiūrėtojas nebūtų pats nustatęs maksimalios graikų bankų finansavimo apimties, jiems įsigyjant valstybės obligacijų.

Pagal €uro funkcionavimo taisykles, valstybių-narių finansavimas piniginės-kreditinės politikos būdu, laikomas neteisėtu (jeigu graikų valdžia turėtų savo dispozicijoje nuosavą valiutą, ji galėtų tiesiog atsispausdinti pinigų, tegu jiems ir grėstų devalvacija ir rimta infliacijos banga dėl kainų augimo importinėms prekėms).

Tuo tarpu, graikų bankas laikosi ant plauko, kurio kitas galas randasi „ELA“ (likvidumo (grynųjų pinigų) suteikimo ekstra atvejais mechanizmas) rankose. Šios ekstra pagalbos garantijos buvo suteiktos Europos centrinio banko, nežiūrint į įnirtingą ir atkaklią Vokietijos federalinio banko vadovo Jens Weidmann kritiką.

Lyg siekdamas greičiau nusiplauti rankas Mario Draghi pastaruoju metu stengiasi nesuteikti papildomo preteksto tam, kad jį galėtų palaikyti kaltu dėl neišvengiamo pasitraukimo iš €uro-zonos. Nuo to meto, kai buvo paleista kiekybinio sušvelninimo programa (iš tiesų turinti išimtinį gigantiškų finansinių srautų įliejimo pobūdį), ECB ne ypač glosto savo dėmesiu periferines šalis, tada, kai pačių minimaliausių lėšų būtų pakankama tam, kad susitvarkyti su daugybe konjuktūrinių problemų.

€uro-zonos lyderiai palaikė, jog pasiūlymas, galų gale buvo pateiktas. Kreditoriai gi, linkę vertinti pasiūlymus, vykdomus atitinkamai jų reikalavimams. Tai yra, „reformų“ vykdymas pirminio deficito lygmenyje, mokesčių sferoje ir pensijinės sistemos restruktūrizavimu.

Ir net šiuo atveju Graikijos vyriausybės pasiūlymas buvo negailestingai koreguojamas. Kai pasibaigė pirminis optimizmo periodas, vien graikų idėjų pasirodė nepakankama. Iš tiesų vyriausybė veda dialogus, žinodama, jog liepos 20 artėja eilinė išmokų data, šį kartą 3,5 milijardo europietiškąjam CB. Visada būdamas informuotas dėl to, kas su laiku praras daugiau, Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble simptomatiškai tvirtina du dalykus: „nieko naujo“ arba „susitarimo priėmimas šiandien mažai tikėtinas“.

Keliantys reikalavimus elgiasi taip, lyg būtų būtina žūt būt palenkti šią „radikalią“ Graikijos vyriausybę ir parklupdyti ją. Taip, aš savo akimis mačiau ir analizavau graikų pasiūlymų planą, ir, mano vertinimu, pensijų reformos atžvilgiu apie 80-85% pradinio teksto buvo pilnai pakeista raudonu pieštuku tų ekspertų, su kuriais Tsiprui ir Varufakiui tenka turėt reikalų.

Tai viena iš reformuojamų sferų, kurią įstaigų technikai puola ypač aršiai… iš dalies ten, kur graikų vyriausybė, pagal savo tvirtinimą numatė „raudoną liniją“ (primename, jog 45% pensininkų Graikijoje gyvena žemiau skurdo ribos, o, turint omenyje 50-procentinį jaunimo nedarbą, šiandien pensija yra gyvybiškai svarbiu ir labiausiai paplitusiu socialinio palaikymo mechanizmu).

Kitas „technokratinės“ pozicijos pasireiškimas yra tame, jog daugumoje atvejų išlaidų našta dedama ant dirbančių žmonių ir vartotojų, bet tik ne ant kompanijų pečių, ko pasekoje abejotinomis tampa demokratiškai išrinktos valdžios bazinės prerogatyvos , esą suverenioje valstybėje.

Atkreipia į save dėmesį toks faktas,jog prie viso to, procentinių svopų, indeksuojamų pagal augimo tempus (pristatytus vasarį ir dabar) schema, nė karto net nebuvo peržiūrėta.

Išvada čia tokia. Akmeninė Europos širdis ir jos nenuolaidumas vis dažniau tampa nusivylimo ir nelankstumo sinonimu jos atžvilgiu. Klausimas pasirodo kur kas platesnis nei paprastas pinigų trūkumas: ne visi gyvybingi techniniai sprendimai yra priimami svarstymui. Klausimas taip pat išeina už sunkumų derybose ribų: juntamas politinės valios nebuvimas. Negalima neįvertinti 18 €uro-zonos vyriausybių, griežtos ekonomijos adeptų mobilizacijos, prieš kuriuos stovi tik viena to nepriimanti. Daugybė Galijotų, vienas Dovydas.

Prieš mus, realiu laiku vyksta ideologinės ir politinės unifikacijos bei standartizacijos procesas. Taip Europa transformuojasi į aklavietę, į kurią pasirodė įvaryti valstybiniai finansai, ekonomika ir pačios demokratijos įvairovė.

 

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 137

Žymos:

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Kodėl tiek mažai?...

Specialiai pasitikrinau - tik vakar paskelbta info apie Pugačiovą, neknisk proto troli. Ir dar net...

Čia Jums ne Okeanidės bučinys Antanui......

juokas parėmė iš info.lt dėl Pugačiovas paskelbta agentė visi žino o jus tik dabar savo...

Rusijos paleistos naikinančios raketos taip pat yra karinės raketos, kaip ir NATO raketos....

Nepasidalino otkatu?...

ant briaunos dar gali nukristi...