infa.lt

AFP

Lietuva ir Rumunija pažeidė dviejų kalinių teises, įtariamų ryšiais su Al Qaeda, leidusi CŽV taikyti jiems kankinimus. Tokį sprendimą priėmė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT).

JAV sulaikė du įtariamuosius Abu Zubaydah ir Abd Al Rahim Husseyn Muhammad Al Nashiri – po 2001 metų rugsėjo 11 Amerikos užpuolimo; abu jie šiuo metu laikomi Gvantanamo kalėjime.

CŽV savo dispozicijoje turėjo keletą „slaptų kalėjimų“, tame tarpe ir Lietuvos bei Rumunijos teritorijoje.

EŽTT skelbia, jog abi šios šalys pažeidė Europos konvenciją draudžiančią kankinimus.

Pasak teismo sprendimo, Rumunija ir Lietuva turės sumokėti po 100 000 €u abiem įtariamiesiems. Lietuva papildomai turės sumokėti Abu Zubaydah 30 000 €u išlaidoms „susijusioms su teisingumu“.

EŽTT atstovai pažymi, jog jiems nepavyko gauti leidimo aplankyti kalinio Abd Al Rahim Husseyn Muhammad Al Nashiri Gvantaname, nes jis laikomas ypatingai griežtomis sąlygomis, todėl faktus turėjo nustatyti iš įvairių kitų šaltinių.

Taip vadinamų „slaptų kalėjimų“ egzistavimas siekiant pravesti tardymus – neprisilaikant privalomų įtariamųjų sulaikymo ir perdavimo procedūrų – daug metų buvo laikomas paslaptyje po 2001 metų rugsėjo 11 teroro akto JAV.

Neturintis pilietybės palestinietis Abu Zubaydah, gimęs Saudo Arabijoje, kaip manoma, 1990 metais buvo pagrindiniu verbuotoju, o vėliau tapo pagrindiniu teroro aktų organizatoriumi, palaikydamas ryšį tarp Osamos bin Ladeno ir kitų Al Qaedos kuopelių“.

Taip pat gimęs Saudo Arabijoje Al Nashiri vadovavo, amerikiečių žvalgybos duomenimis, Al Qaedos specialiosioms operacijoms Persijos įlankos šalyse.

EŽTT nutarime sakoma, jog CŽV kalėjimas Rumunijoje egzistavo 2003-2005 metais, ir Al Nashiri buvo ten laikomas „išimtinai sunkiomis sąlygomis“, “kęsdamas nežmonišką elgesį, kas tapo įmanoma dėl Rumunijos bendradarbiavimo su CŽV“.

Analogiškas verdiktas buvo pareikštas Lietuvos atžvilgiu, kur slaptas CŽV kalėjimas egzistavo 2005-2006 metais, ir kur buvo kalinamas Abu Zubaydah.

Teisėjai perskaitė CŽV dokumentus, pasak kurių įtariami teroristai buvo tardomi su raiščiu ant akių arba su maišu ant galvos, nuolat buvo sukaustyti grandinėmis ir laikomi vienutėje bei kankinami ryškia šviesa ir stipriu triukšmu.

Kaip Lietuva, taip ir Rumunija padėjo CŽV perkelti įtariamuosius į kitus kalėjimus, tuo pačiu pasmerkusios juos „rimtai tolesnio netinkamo elgesio, kurį buvo galima prognozuoti, rizikai“.