infa.lt

Dešimt įrodymų, kad mums įprastas pasaulis byra į dalis

10 gegužės
01:01 2018

© ANP

Pasaulis suskaldytas. Fundamentalios vertybės braška per siūles, pamatiniai principai pastatyti ant kortos, o tarptautiniai institutai griūva, rašo norvegų leidinys aftenposten.no. Konfliktų netampa mažiau, o tik didėja įtampa supervalstybių ginklavimosi varžybų pasekoje – nors toks rezultatas ir mažai kam naudingas. Geopolitika virsta žaidimu su nuline suma, kur vieno laimėjimas lygus kito pralaimėjimui.

Diplomatiniai sprendimai dėl bendros gerovės tampa retenybe. Štai keletas būdingų šiuolaikinei politikai ypatybių:

1) Globalus JTO susitarimas parklupdė tris tarpvalstybinių santykių principus: valstybės suverenitetą, teritorinį vientisumą ir nesikišimą į kitų valstybių vidaus reikalus. Nė vieno iš jų daugiau nebegalima laikyti pasaulio politikos pagrindu

Po kruvinų žudynių 1990 metais įvykusių Ruandoje ir Balkanuose buvo nuspręsta, kad: nuosavų gyventojų neužpuolimas turi tapti viena iš valstybinio suvereniteto garantijų. .

2005 metų aukščiausio lygio JTO susitikime buvo priimtas sprendimas dėl leidžiamo karinio įsikišimo stabdant genocidą, karo nusikaltimus, etninį valymą ir nusikaltimus žmoniškumui – jei to reikalauja aplinkybės.

Ši nauja doktrina apie „atsakomybę už gynybą“ buvo išbandyta 2011 metais Libijoje – ir iš karto privedė prie piktnaudžiavimų. Tačiau, dėl jos gerų siekių, doktrina veikia ir dabar – nežiūrint į tai, jog daugelis laiko ją neafišuojamu mechanizmu keisti neįtinkančiam režimui.

2) Tarptautinė teisė tapo laisvai interpretuojama, tai ar kitai pusei naudinga linkme. Kai Rusija aneksavo Krymą, ji akivaizdžiai pažeidė tarptautinę teisę. Tačiau su kritika garsiau už likusias pasisakė valstybės, kurios ne prieš pačios ją pažeisti savo kariniais veiksmais. Neseniai aptariama cheminė ataka Sirijoje buvo šiurkštus susitarimo dėl cheminio ginklo pažeidimas, tačiau vėliau sekę bombardavimai tapo ne ką mažiau šiurkščiais pažeidimais. Rusai pabrėžia antrąją aplinkybę. Šalys, kurios bombardavo Siriją – pirmąją. Kiekviena pusė traktuoja taip, kaip jai patogu.

3) Dar prieš 20 metų pasaulis buvo vienpoliaris, dabar gi jis tapo daugiacentriu. Savo knygoje „Strateginis mąstymas“ (2012) Zbignevas Bžezinskis (Zbigniew Brzezinski, amerikiečių politologas, prezidento Džimio Karterio patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, daugybę metų buvęs amerikiečių užsienio politikos architektu)rašo, jog didžiausia grėsmė kyla mažosioms valstybėms, besisukančioms stambiųjų orbitose (sulyginkite su situacija Kryme). Kinų analitikai prie šio paveikslo prideda naujus atspalvius, pastebėdami, kad Kinija vystosi taip veržliai, jog pasaulis greitu metu vėl taps dvipoliariu. Šį kartą supervalstybėmis bus JAV ir Kinija. Bet kuriuo atveju pasaulis išliks daugiacentriu, tačiau vadovaujantys vaidmenys bus padalinti tarp šių dviejų valstybių.

4) Amerikiečių imperija juda Britanijos imperijos keliu. Kinija, šalis numeris du tarptautinėje hierarchijoje, galimai, neužilgo nuvers ją nuo pjedestalo, ir todėl vis dažniau vertinama kaip problema , varžovė ar netgi priešas. Gremas Elisonas (Graham Allison, amerikiečių politologas, JAV saugumo politikos analitikas, gynybos ministro patarėjas prie prezidento Reigano ir gynybos viceministras prie prezidento Klintono – vert past.) per pastaruosius 500 metų suskaičiavo 16 panašių situacijų, iš kurių 12 pasibaigė karu. Priešprieša tarp JAV ir Kinijos tampa vis labiau akivaizdi, valdžios hierarchijos viršūnėlė gali susiūbuoti bet kuriuo momentu , ir visiškai neaišku, kaip suinteresuotos pusės išsipainios iš šios situacijos.

5) JAV, kažkada stovėjusios prie daugiapusio pasaulio ištakų, dabar pačios jį griauna. Donaldas Trampas (Donald Trump) bevelija dvipusius susitarimus, kadangi jų fone gigantiška JAV galia atrodo dar įspūdingiau. Dėl šios priežasties mažosios šalys visada, priešingai, stengėsi nukreipti savo pastangas į tarptautinius forumus, grindžiamus vieningomis taisyklėmis ir standartais. Dabar gi, tarptautiniai institutai praranda galią. Kaip Damoklo kardas pakibo prekybinio karo grėsmė.

6) Besivadovaudamos nuostatomis apie tai, jog tarpusavio priklausomybė gali užkardyti naujus karus, eilė Europos šalių kažkada nutarė susijungti į Europos anglies ir plieno sąjungą (1950 m). Vėliau šis bendradarbiavimas išsiliejo į stambiausią integracinį projektą, privedusį prie sprendimų koordinavimo ir dalies valstybinio suvereniteto atsisakymo. Europos Sąjunga tapo stambiausiu projektu taikos vardan.

Pastaraisiais metais europietiškoji vienybė ėmė skilinėti, integraciniai procesai sulėtėjo ir vėl iškilo amžini klausimai: ar yra prasmė integracijoje, jeigu ji gali bet kuriuo momentu „paimti-minutės-pertraukėlę“? Ir ar galima šiuo atveju stagnaciją laikyti regreso pasireiškimu?

„Brexit“ gali visą šį reikalą pasukti bet kuria kryptimi: vieninga Europa gali subyrėti galutinai, ir tada buvusios šalys narės nueis kiekviena savo keliu. Iš kitos pusės, atsikratę Britanijos stabdžio, integraciniai procesai gali pradėti veikti su nauja jėga – būtent tuo Makronas dabar bando įtikinti Vokietijos kanclerę A. Merkel.

7) Europietiškosios integracijos projektas išlieka unikaliu savo esme. Visos kitos tarptautinės organizacijos, regioninio ar globalaus masto, tik padeda bendradarbiavimui tarp suverenių valstybių. Globalizacija sustiprina šalių tarpusavio priklausomybę, kas visiškai nereiškia, jog karinių veiksmų tapo mažiau.

Praėjusio šimtmečio pradžioje, nepriklausomai nuo glaudžių prekybinių ryšių Europą užgriuvo Pirmasis pasaulini skaras. Dabar prekyba tarp Indijos ir Kinijos muša visus rekordus, tačiau užsienio politikoje padėtis išlieka tokia pat įtempta kaip ir anksčiau. Tas pat tinka ir Kinijos-Japonijos santykių apibūdinimui.

8) Praranda galią tarptautiniai susitarimai apie ginkluotės kontrolę ir nusiginklavimą. Jeigu rusų-amerikiečių susitarimas dėl strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo ir kontrolės New Start (Treaty between the United States of America and the Russian Federation on Measures for the Further Reduction and Limitation of Strategic Offensive Arms, New START), veikiantis nuo 2011 metų nebus pratęstas, pasaulis, pirmą kartą nuo 1972 metų liks be susitarimo apie strateginių branduolinių ginklų tarp dviejų supervalstybių skaičiaus mažinimą.

Susitarimas dėl branduolinės ginkluotės neplatinimo kol kas dar laikosi, bet ir ji bus paveikta augančio tarptautinio spaudimo. Jeigu D. Trampas nutrauks branduolinį susitarimą su Iranu, tai bus juntamas smūgis. Situacija Korėjos pusiasalyje lyg ir normalizuojasi, tačiau ir jos tolesnis vystymasis nėra aiškus.

9) JAV nustojo buvusi liberalios pasaulio tvarko lydere, tačiau sustiprino savo pozicijas kaip supervalstybė su teise įtakoti tarptautinius įvykius, lygiai kaip ir Rusija su Kinija. Impulsyvus ir netikėtas iš prigimties D. Trampas nenuspėjamumą pavertė savo strategijos dalimi.

Pasaulis nenuspėja tikrosios JAV pozicijos ir tai apsunkina pasitikėjimą. Darbą stabilaus ir prognozuojamo pasaulio gerovei pakeitė pokyčiai su staigiais posūkiais.

10) Statišką ir sterilią šaltojo karo laikų politiką pakeitė sudėtinga mozaika, kur valdžia keičiasi greičiau, nei kada nors anksčiau. Į mada atėjo vienpusiai veiksmai dėl trumpalaikės naudos. Priešingai tam, bendros pastangos dėl bendros gerovės pastebimos vis rečiau.

„Minkštoji valdžia“, tai yra sugebėjimas įtikinti kitus veikti savų interesų labui be grasinimų panaudoti jėgą prarado vertę.

Jausmų geopolitika

Savo knygoje „Jausmų geopolitika“, prancūzų politologas Dominikas Muazi (Dominique Moisi) įrašė tokią pastabą: „Mes niekada nesuprasime pasaulio, kuriame gyvename, jeigu nepradėsime imti domėn geopolitikos jausminių pagrindų.

Ksenofobija JAV, pažeminimai Artimuosiuose Rytuose, viltys Azijoje. Indijoje ir JAV – dvasingumas ir dievobaimingumas, Europoje ir Azijoje – pasaulietinės visuomenės. Rusijos kultūra pasaulinio lygio, tačiau politinė padėtis toli gražu nepageidautina.

Japonijai niekada neužteko drąsos įtikinamai paprašyti atleidimo. Bet kokia politika, gera ji ar bloga, kyla iš emocijų ir kultūros.

Trumpiau kalbant – pasaulis byra dalimis. Perspektyva gąsdinanti, tačiau, jeigu mes neišdrįsime žvilgtelėti problemai į akis, – tai padarysime sau meškos paslaugą.

Sverre Lodgaa yra Norvegijos tarptautinių santykių instituto vyresnysis bendradarbis.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 192

Žymos:

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Aplinkosaugininkai turi saugoti miškus bei gyvūnus, o ne bausti vairuotojus, kurie neišgali įsigyti naujo automobilio...

Pirmiausia išmok rašyti be klaidų, chunveibine....

US subyrėjimo laukiam nuo 1947 m. nu niekaip nesulaukiam....

tik neap siš ik iš laimės....

kokiam uriupinske ar žopinske gyveni?...

Kodėl tiek mažai?...

Specialiai pasitikrinau - tik vakar paskelbta info apie Pugačiovą, neknisk proto troli. Ir dar net...