infa.lt

Mokslininkai iš Masačusetso technologijų instituto, bandymų kelių išsiaiškino, jog melagingos naujienos greičiau paplinta ir dažniau pasirodo naudotojų laiko juostoje. Statistika buvo tikrinama „Twitter“ socialiniame tinkle. Tyrimo duomenys publikuoti Science žurnale.

Fake news

Praėjusiais metais protingų žodynų sudarinėtojai Collins pateikė įdomius skaičius: žodžiai „fake news“ per metus imti minėti internete 360% dažniau. Tuo pačiu pasikeitė turinys: jeigu anksčiau „fake news“ būdavo suprantamas kaip komedijinio žanro naujienų parodijas, tai dabar šie žodžiai turi kitą reikšmę. Jei konkrečiai – melaginga informacija, kuri pateikiama, kaip tikra.

Skleisti melagingas naujienas yra keletas priežasčių. Pirmoji – banalus paspaudimų generavimas (clickbait – angl „click“ – paspausti, bait – masalas), ką jūs galite pamatyti visur, tereikia tik atjungti addblock programėlę. „Nemokama priemonė nuo artrito“ arba „Visai paprasta išsigydyti kojų nagų grybelį, tereikia tik…“ – tipiškos klikbeitinių naujienų antraštės.

Kitas atvejis – tikslingas informacijos iškraipymas reikalinga vaga. Priežasčių pateikti neatpažįstamai pakeistas naujienas gali būti daug, tame tarpe ir užsakymas. Politikų, verslininkų, kitų viešų asmenų diskreditacija pilnai gali būti vykdoma per MIP ir melagingas naujienas.

2017 metais „fake news“ tema tapo pagrindine srove, dėka politinių batalijų Jungtinėse Valstijose – dauguma stambių amerikietiškų MIP tiesiog atakavo išrinktąjį prezidentą Donaldą Trampą, ir tai darė ne visada sąžiningai.

Melagingos naujienos pasklinda plačiau

Soroush Vosoughi ir jo kolegos iš MIT ėmėsi patikrinti, kokiu greičiu išsivaikšto melagingos naujienos, o kokiu – tikros. Patikrinimo medžiaga tapo 126 tūkstančiai naujienų iš angliškai kalbančios Twitter dalies per 11 metų. Kad atskirtų realias naujienas nuo suklastotų, specialistai pasinaudojo šešių nepriklausomų organizacijų, kurios užsiima naujienų tikrumo patikra, medžiaga.

Stebėtina, bet jų tyrimo pasekoje paaiškėjo, jog feikinės naujienos sklinda geriau ir greičiau, nei tikros. Dar daugiau, jų paplitimas gerokai platesnis: jeigu realią naujieną vidutiniškai mato ne daugiau tūkstančio žmonių, tai suklastotą – nuo tūkstančio iki šimto tūkstančių naudotojų.

Mokslininkai pažymi, kad feikų plėtrai padeda patys žmonės – suklastotas naujienas dažniau perskelbia. Prie viso to, plėtros robotai vienodai greitina ir teisingus pranešimus ir melagingus.