• Naujienos
  • Apie infa.lt
  • Rinkmenos
  • Galerija

infa.lt

Latvijos ABLV banko mirtis – „Apsaugok viešpatie nuo draugų…“

Latvijos ABLV banko mirtis – „Apsaugok viešpatie nuo draugų…“

05 kovo
01:01 2018
ABLV

REUTERS

„Bėda su bankais pasirodė gerokai labiau nemaloni, nei atrodė dar prieš savaitę ar dvi. Trečias stambiausias Latvijos komercinis bankas ABLV nusibaigė, ir kalbėti dabar apie jį galima tik nekrologo forma“, – pradeda savo straipsnį Nearkarīga Rīta Avīze leidinyje Maris Krautmanis.

ABLV iš paskutiniųjų beviltiškai spardėsi, bandydamas išpildyti reguliatoriaus finansų ir kapitalo rinkos Komisijos (FKTK) ir JAV finansų Ministerijos kovos su finansiniais nusikaltimais Tinklo (FinCEN) reikalavimus. Tačiau niekas nepadėjo – uždaryti ir viskas. Bankas pranešė, jog likviduosis pats, tokiu būdu bandydamas apginti save nuo Latvijoje įprasto (ir ne tik Latvijoje – vert past) bankų išgrobstymo būdo.

ABLV miršta ne todėl, kad būtų turėjęs problemų su lėšų trūkumu, tęsia publicistas. Ne, bankas buvo pakankamai klestintis. Tiesa, tas klestėjimas buvo pagrįstas aukšto pelningumo, tačiau tuo pačiu ir pakankamai rizikingais sandėriais aptarnaujant nerezidentus iš Rusijos, Ukrainos, Centrinės Azijos. Tame nėra nieko nusikalstamo – tą daro bankai Šveicarijoje, Europoje ir Amerikoje.

Tuo tarpu globalioje konkurencijos rinkoje bankas buvo tik smulkia smiltele po daugybės milžiniškų dramblių, kovojančių už vietą prie šėryklos, kojomis, Jis buvo apkaltintas pinigų plovimu, tačiau nepalyginamai didesnės purvinų pinigų apimtys nuolat skalaujamos didžiulėse „skalbimo mašinose“.

Kaip rašo Krautmanis, abejotina, jog ABLV rodė amerikiečiams liežuvį ir nesiklausė paliepimų. Greičiausia bandė išsiaiškinti ir atsikratyti „toksiškų“ klientų. O vykdydamas FKTK reikalavimus, akumuliavo 1,36 mlrd eurų, kad išsklaidytų nuogąstavimus jog bankas nemokus. Tačiau viskas veltui. Amerikiečiai pasielgė negailestingai ir kietai. Latvijos bankų sistemą užpuolė ne kažkokie hibridiniai Kremliaus troliai, o draugiškas transatlantinis partneris. Pradžioje, atskleidžiant kai kurių komercinių paslapčių detales buvo sunaikinta reputacija. Vėliau buvo įsakyta likviduoti patį banką. Kaip pavyzdį kitiems, – nėra ko smulkiesiems maišytis po kojomis, kitaip tas bus su kiekvienu.

Tokiu būdu išgaravo naivios svajonės apie tai, jog Latvija kažkada taps bankų šalimi ir antrąja Šveicarija. Šaliai buvo leista turėti tik bankus, kurie aptarnauja debetines korteles ir retkarčiais išduoda kreditus.

Krautmanis užduoda principinį klausimą – ar buvo ABLV bankas sisteminiu? Jo duomenimis, bankas buvo sisteminiu – jo parametrai atitiko sisteminio banko apibrėžimą, išleistą Europos Centrinio Banko (ECB).

Jeigu žiūrėtume paprastai – banką galima būtų vadinti ir nesisteminiu. Jo bankrotas tokių didelių griūčių, kaip, pavyzdžiui, Baltijos Banko, neatneštų. Kame neužšaldyti indėlininkų pinigai juodai dienai, su juo nesusiję tiek bankų, kad būtų iššauktas domino efektas, ir recesija dėl ABLV neištiks. BVP augimas staigiai nenukris, nors jis, be abejo, būtų geresnis, jei nebūtų įvykusi griūtis.

Toliau autorius pereina prie kai kurių nacionalinių bruožų ypatybių. Pasak jo, latviai neturi didesnės pramogos, nei stebėti, kaip praeina kažkieno pasaulinė šlovė. Būtent todėl latviai niekada netaps bankininkų nacija.

Liūdna Latvijai tai, kad ABLV bankas buvo stambus mokesčių mokėtojas – per dešimtį metų bankas sumokėjo 145 milijonus eurų mokesčių. Tai ne smulkmena. Šie pinigai būtų pravertę mokytojams, gaisrininkams, gydytojams. Banke dirbo 971 žmogus, o dabar jie bedarbiai. Didžioji jų dalis buvo mokomi už Latvijos lėšas. Dabar jie taps pigia, išsilavinusia darbo jėga užsieniui. Ir liūdniausia – šalis praranda daugelį tikrai vertų dėmesio užmojų kultūroje, bankas daugiau neberems išsilavinimo, miesto ir socialinių projektų.

Valdantysis politinis elitas į banko krachą reaguoja bejėgiškai ir mazochistiškai. Amerikiečiai be ceremonijų sunaikina trečią pagal dydį Latvijos banką, o mūsiškiai (latviai) lenkiasi, bučiuoja jiems rankas ir žada artimiausiais metais patys pasirūpinti latviškų komercinių bankų kraujo nuleidimu.

Finansų ministrė Dana Reizniece-Ozola įsitikinusi, jog Latvijos bankų sektoriaus verslo dalį, aptarnaujančią užsienio klientus, reikia sumažinti per pusę. Nors vargu ar šachmatų partijoje ji sutiktų su tuo, kad prieš partiją pas priešininką būtų dukart daugiau bokštų, žirgų ir rikių, tačiau bankų konkurencinėje kovoje ji su entuziazmu pasirengusi susilpninti Latvijos pozicijas.

Kaip pripažino šalies prezidentas Raimonds Vejonis po nacionalinio saugumo Tarybos posėdžio, į konstitucijos apsaugos Biuro vadovo postą vėl siūlomas tas pats Janis Maizitis. Kai kurie politikai paaiškino, jog mūsų amerikiečiai draugai nesupras, jeigu Maizitis nebus perrinktas. Beje, prieš amerikiečius jam pasigirti nėra kuo – biuras nepagavo daugybės rusų šnipų.

Tuo tarpu Latvija taip pat gali turėti kažkokių savo interesų. Tačiau, deja – valdžioje nėra tokių žmonių, kurie apie juos bent užsimintų, reziumuoja autorius minorine nata.


Žymos

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Reklama

Apklausa

Kaukę dėvite nes:


  • Nenoriu baudos (60%, 67 balsavo)
  • Saugausi viruso (29%, 32 balsavo)
  • Nežinau kodėl (11%, 12 balsavo)

Viso balsavo: 111
Pradėta - 2020 8 lapkričio @ 20:34
Pabaiga - 2020 29 lapkričio @ 20:34

Leidžiama ... Leidžiama ...
Lasvas žodis
Domenai ir hostingas
Pasidalinkite su savo draugais
Sveiki, verta dėmesio: *Latvijos ABLV banko mirtis - „Apsaugok viešpatie nuo draugų...“* - nuoroda: https://infa.lt/20906/latvijos-ablv-banko-mirtis-apsaugok-viespatie-nuo-draugu/