infa.lt

Izraelio mokesčių valdyba paskelbė aprašą mokestinių prievolių, kuriomis apdėjo atsiskaitymus kriptovaliuta bei kitą su kriptovaliutomis susijusią veiką.

Pasak šio dokumento, kriptovaliuta mokestinės įstatymų leidybos požiūriu – finansinis aktyvas, bet ne pinigai.

Ir PVM mokėjimo atžvilgiu, operacijos su kriptovaliutomis dalijamos į tris kategorijas. Pirmosios – tie, kurie perka „virtualius pinigus“ investavimo atvejui, tačiau ne verslo mastu, taip vadinami „pasyvūs investuotojai“ – jiems visai nereikia mokėti PVM už minimą veiklą.

Antroji kategorija – verslas, kuris gauna atsiskaitymus kriptovaliuta, privalo mokėti 17% PVM už bet kokias pajamas, nepriklausomai nuo to, kokia forma jos gaunamos. Jeigu kalba eina apie verslą investuojant lėšas į kriptovaliutas (pavyzdžiui – kriptobiržą), jis bus pripažintas finansų įmone (panašiai kaip valiutų keitykla) ir atitinkamai tam, privalės mokėti ne PVM, o taip vadinamą „ve-revach“(Izraelyje) maždaug to paties dydžio kaip ir PVM.

Jeigu tai bus eilinis prekių ar paslaugų pardavėjas, gaunantis apmokėjimą bitkoinais, jis mokės PVM parduodamas savo prekes ir dar 25% mokestį už kapitalo prieaugį bitkoino vertės didėjimo atveju. Jo vertės kritimo atveju tai bus laikoma išlaidomis ir galės būti išskaitoma iš pajamų mokesčio.

Trečia kategorija – taip vadinami „maineriai“ (kasėjai), tai yra tie, kurių skaičiavimo įranga išgaunami bitkoinai. Mokesčių valdyba nuo šiol šią veiklą laikys normaliu verslu ir ims už jį PVM kaip iš eilinės įmonės.

Atskaitomybės atžvilgiu kalbant apie pajamų mokestį nuo pereitų metų niekas nepasikeitė. Tas, kas įsigyja bitkoinus ar bet kokią kitą kriptovaliutą, iš principo privalo pristatyti ataskaitą apie šiuos sandėrius į pajamų mokesčio skyrius pagal gyvenamąją vietą, be to, mėnesio bėgyje po sandėrio sudarymo. Jeigu tai verslas – jis privalės mokėti mokesčius už kapitalo vertės padidėjimą (mas revach), jeigu privatus asmuo – tiesiog pajamų mokestį įskaitant jo bendras pajamas.

Pakankamai rimtos problemos susidarė izraeliečiams, kurie nuo seniau laiko pas save kompiuteriuose bitkoinus „prikastus“ ar gautus kaip užmokestį už bet ką. Dabar, kai laikomos kriptovaliutos vertė gali siekti nuo dešimčių tūkstančių iki milijono dolerių, teks ieškoti ypatingų būdų ją parduoti ir gauti grynuosius pinigus. Reikalas tame, kad Izraelio bankai pastaruoju metu neteikia paslaugų pervedant pinigus iš kompanijų, susijusių su prekyba kriptovaliutomis. Tai yra, parduoti savo bitkoino „dalis“ kriptovaliutų biržose ir paprastai gauti pinigus į sąskaitą – nepavyks.

Ar turi teisę komercinis bankas atsisakyti išpildyti kliento nurodymą įskaityti pinigus į sąskaitą ar pervesti pinigus iš sąskaitos nurodytam gavėjui – klausimas nevienareikšmis. Kadangi komercinių bankų veikla Izraelyje atidžiai kontroliuojama valstybės, jie, baimindamiesi būti apkaltini kapitalo plovimo skatinimu, daugeliu atveju nusprendžia už klientą, kur negalima pervesti jo pinigų ir nuo ko jų negalima gauti.

Gali būti, jog ateityje šie nesuderinti klausimai bus išspręsti teisminių konfliktų keliu, tačiau kol kas, norint realizuoti savo bitkoinus ir gauti už juos grynus pinigus – teks rimtai paprakaituoti.

Arba keisti bitkoinus ne į pinigus, o tiesiog pirkti už juos materialias vertybes – prekes, nekilnojamą turtą, brangiuosius metalus ir t.t. Kas su laiku apskritai sukurs sąlygas ir poreikį išstumti iš apyvartos taip vadinamus „tikrus grynuosius”.