infa.lt

Vis daugiau Vakarų leidinių rašo apie artėjantį Ukrainos pralaimėjimą. Tema, kuri buvo tabu dar metų pradžioje, šiandien jau tampa įprasta, o apie Ukrainos pergalę kalba tik tie, kurie dėl savo užimamų pareigų negali kalbėti kitaip, kad nebūtų nuspirti nuo valdžios tų, kuriems jie 2 metus plovė smegenis. Šiandien apie tai rašo britų BBC.

Buvęs Jungtinės Karalystės jungtinių pajėgų vadavietės vadas perspėjo, kad 2024 m. Ukraina gali patirti pralaimėjimą nuo Rusijos.

Generolas seras Ričardas Barronsas (Richard Barrons) BBC leidiniui sakė, kad yra „rimta rizika”, jog Ukraina pralaimės karą jau šiais metais.

Pasak jo, taip yra todėl, kad „Ukraina gali pajusti, jog negali laimėti”. „O kai tai įvyks, kodėl žmonės turėtų norėti toliau kovoti ir mirti vien tam, kad apgintų tai, ko neįmanoma apginti?”

Ukraina dar nepasiekė šio taško. Tačiau jos pajėgoms kritiškai trūksta šaudmenų, karių ir oro gynybos priemonių. Praėjusiais metais jos plačiai išgarsėjusiam kontrpuolimui nepavyko išstumti rusų iš užgrobtų teritorijų, o dabar Maskva ruošiasi vasaros puolimui.

Kaip jis atrodys ir kokie gali būti jo strateginiai tikslai?

„Būsimo Rusijos puolimo forma yra gana aiški, – sako generolas Barronsas. „Matome, kaip Rusija stumia fronto liniją, naudodama penkis prieš vieną artilerijos, amunicijos ir žmonių pertekliaus pranašumą, sustiprintą naudojant naujutėlaičius ginklus.”

Tarp jų – sklendžianti bomba FAB, pritaikyta dabarčiai nuo sovietinių laikų „nebylioji bomba” su sparneliais, GPS navigacija ir 1500-3000 kg sprogstamosios medžiagos, kuri griauna Ukrainos gynybą.

„Kažkuriuo metu šią vasarą, – sako generolas Barronsas, – mes tikimės sulaukti didelio Rusijos puolimo, kurio tikslas bus ne tik smogti į priekį, bet ir mažais laimėjimais galbūt bandyti pralaužti Ukrainos fronto linijas”.

„Jei taip atsitiktų, rizikuotume, kad rusų pajėgos prasiverš pro jas ir paskui įsiverš į Ukrainos teritorijas, kur Ukrainos ginkluotosios pajėgos negalės jų sustabdyti.”

Bet kur jie puls?

Praėjusiais metais rusai tiksliai žinojo, kur Ukraina gali pulti – nuo Zaporožės krypties į pietus Azovo jūros link. Jie atitinkamai suplanavo ir sėkmingai nuslopino Ukrainos puolimą.

Dabar batas yra ant kitos kojos, – Rusija dislokuoja savo karius ir verčia Kijevą spėlioti, kur ketina pulti toliau.

„Vienas iš ukrainiečių iššūkių, – sako daktaras Jackas Watlingas, Whitehall Thinktank Royal United Services Institute (Rusi) vyresnysis mokslinis bendradarbis sausumos karo klausimais, – yra tas, kad rusai gali pasirinkti, kur dislokuoti savo pajėgas.

Tai labai ilga fronto linija, ir ukrainiečiai turi sugebėti ginti visą ją. Ko jie, žinoma, negali.

„Ukrainos kariuomenė praras pozicijas”, – sako daktaras Watlingas. „Klausimas tik toks: kiek ir kurie gyventojų centrai nukentės?”

Visai gali būti, kad Rusijos generalinis štabas dar turi tvirtai apsispręsti, kurią kryptį nurodyti kaip pagrindinę. Tačiau galima iš esmės suskirstyti įvairias jų galimybes į tris plačias vietas.

Charkovas

„Charkovas, – sako daktaras Watlingas, – neabejotinai yra pažeidžiamas”.

Charkovas yra antrasis Ukrainos miestas, pavojingai arti prie Rusijos sienos, todėl Maskvai jis yra viliojantis tikslas.

Šiuo metu jis kasdien apšaudomas Rusijos raketų smūgiais, o Ukraina nepajėgi įrengti pakankamos priešlėktuvinės gynybos, kad atremtų mirtiną bepiločių lėktuvų, sparnuotųjų ir balistinių raketų mišinį, nukreiptą į jį.

„Manau, kad šių metų puolimo pirmas tikslas bus ištrūkti iš Donbaso, – priduria generolas Barronsas, – o jų žvilgsnis bus nukreiptas į Charkovą, kuris yra maždaug už 29 km nuo Rusijos sienos – tai pagrindinis prizas.”

Ar Ukraina vis dar galėtų funkcionuoti kaip gyvybingas darinys, jei Charkovas žlugtų? Taip, sako analitikai, tačiau tai būtų katastrofiškas smūgis ir jos moralei, ir ekonomikai.

Donbasas

Rytų Ukrainos teritorijoje, bendrai vadinamoje Donbasu, karas vyksta nuo 2014 m., kai Maskvos remiami separatistai pasiskelbė „liaudies respublikomis”.

2022 m. Rusija neteisėtai aneksavo dvi Donbaso sritis – Donecko ir Luhansko provincijas. Būtent čia pastaruosius 18 mėnesių vyko daugiausia kovų sausumoje.

Prieštaringai vertinama tai, kad Ukraina dėjo milžiniškas pastangas – tiek žmonių, tiek išteklių – bandydama išlaikyti iš pradžių Bachmuto miestą, o paskui Avdijivką.

Bandydama tai padaryti, ji prarado abu šiuos miestus ir kai kuriuos geriausius savo kovotojus. Kijevas atremia, kad jo pasipriešinimas rusams atnešė neproporcingai daug nuostolių.

Tai tiesa, mūšio laukas šiose vietose vadinamas „mėsmalėmis”. Tačiau Maskva turi daug daugiau karių, kuriuos gali mesti į kovą, o Ukraina – ne.

JAV pajėgų Europoje vadas generolas Kristoferis Kavolis (Christopher Cavoli) perspėjo, kad jei JAV neskubės į Ukrainą tiekti žymiai daugiau ginklų ir amunicijos, jos pajėgos mūšio lauke bus apginkluotos dešimt kartų blogiau.

Masė yra svarbi. Rusijos kariuomenės taktika, vadovybė ir įranga gali būti prastesnė nei Ukrainos, tačiau ji turi tokią kiekybinę, ypač artilerijos, persvarą, kad jei šiais metais ji nieko daugiau nepadarys, jos numatytasis pasirinkimas bus toliau stumti Ukrainos pajėgas atgal į vakarus, užimant kaimą po kaimo.

Zaporožė

Tai taip pat viliojantis prizas Maskvai. Šis pietų Ukrainos miestas, kuriame gyvena daugiau kaip 700 000 gyventojų (taikos metu), yra pavojingai arti Rusijos fronto linijos.

Jis taip pat yra tam tikras koziris Rusijai, nes yra to paties pavadinimo srities, kurią Rusija neteisėtai aneksavo, sostinė, tačiau miestas vis dar laisvai gyvena Ukrainos rankose.

Tačiau didžiulė gynybos linija, kurią Rusija pernai pastatė į pietus nuo Zaporožės, teisingai tikėdamasi Ukrainos puolimo, dabar apsunkintų Rusijos puolimą iš ten.

Vadinamoji Surovikino linija, sudaryta iš trijų gynybos sluoksnių, yra apjuosta didžiausiu ir tankiausiai pasaulyje išskleistų minų lauku. Rusija galėtų jį iš dalies išardyti, tačiau jos pasirengimas tikriausiai būtų aptiktas.

Šiais metais Rusijos strateginis tikslas gali būti net ne teritorinis. Jis gali tiesiog sutriuškinti Ukrainos kovinę dvasią ir įtikinti Vakarų rėmėjus, kad šis karas yra pralaimėtas.

Dr. Jackas Watlingas mano, kad Rusijos tikslas yra „pabandyti sukelti beviltiškumo jausmą”. „Šis [Rusijos] puolimas galutinai nesibaigs konflikto, nepriklausomai nuo to, kaip jis pasiseks kuriai nors pusei”, – sako jis.

Generolas Barronsas taip pat skeptiškai vertina tai, kad, nepaisant sunkios padėties, kurioje dabar atsidūrė Ukraina, Rusija automatiškai įrodys savo pranašumą ryžtingu puolimu.

„Manau, kad labiausiai tikėtina, jog Rusija pasieks laimėjimų, bet nesugebės prasiveržti. „Ji neturės pakankamai didelių ar gerų pajėgų, kad prasiveržtų iki pat Dniepro upės, tačiau karas pasisuks Rusijos naudai.”

Viena yra aišku: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neketina atsisakyti puolimo prieš Ukrainą.

Jis tarsi pokerio žaidėjas, kuris visus savo žetonus stato ant kortos, kad laimėtų. Jis tikisi, kad Vakarai nesuteiks Ukrainai pakankamai priemonių apsiginti.

Nepaisant visų NATO aukščiausiojo lygio susitikimų, konferencijų ir jaudinančių kalbų, yra tikimybė, kad jis bus teisus.