infa.lt

REUTERS

Daugelis Freedom House kritikų galų gale gali pasidžiaugti: savo 2018-ųjų ataskaitoje apie laisvės pasaulyje situaciją, ši nevyriausybinė tyrimų organizacija paskelbė kritiką JAV adresu:

Praėjusiais metais buvo matomas dar veržlesnis, nei kažkada anksčiau, nuosavų Amerikos demokratinių standartų byrėjimas, kas sudavė smūgį jos tarptautiniam autoritetui, kaip teisingo valdymo ir žmogaus teisių principų gynėjai, rašoma bloomberg.com leidinyje.

„Pamatiniai JAV institutai“, tęsia šios ataskaitos autoriai, „patyrė puolimą iš administracijos pusės, kuri daugelyje veiklos sričių atmeta priimtas etinio elgesio normas“. Šie institutai, Freedom House ekspertų nuomone, „išsaugojo savo gyvybingumą 2017 metais“, tačiau jie gali prarasti savo galią tuo atveju, jeigu puolimas tęsis toliau.

Freedom House indeksai, pagrįsti kruopščia parametrų, apibūdinančių tos ar kitos šalies institutus analize, plačiai naudojami akademinėje literatūroje, kai reikia pravesti patikimą kiekybinę laisvės ir demokratijos lygmens indikaciją. Tačiau daugelis mokslininkų ilgą laiką abejojo tuo, jog ši organizacija veikia nepriklausomai nuo JAV vyriausybės, kuri finansuoja didžiąją jos veiklos dalį.

1988 metais Noam Chomsky ir Edward Herman parašė, jog ši organizacija „jau seniai tarnauja faktiniu vyriausybės ir tarptautinio dešiniojo sparno propagandos instrumentu“. „Kalbant apie jos autoriteto augimo priežastis, nes galime pažymėti, jog laisvės koncepcija buvo peržiūrėta ryšium su neoliberalizacijos pakilimu“, – parašė Diego Giannone iš Salerno universiteto 2010 metais.

Andrejaus Cygankovo, dirbančio Valstybės universitete San Franciske, ir Deivido Parkerio iš Londono karališkojo koledžo požiūriu, Freedom House tyrimai „atspindi tam tikrų grupių amerikiečių isteblišmente užsienio politikos prioritetus. Šių grupių tarpe ypač galima išskirti saugumo tarnybų elitą, kuriam būdingas neokonservatyvus požiūris“. O 2012 metais Nils Steiner iš Mainco universiteto įrodė, jog Freedom House dažnai paaukština JAV sąjungininkų laisvės rodiklius, lyginant su kitomis šalimis.

Tačiau JAV reitingo pažeminimas keliais punktais sukėlė eilę problemų. Šiuo metu bendras JAV rodiklis (atspindintis laisvės ir demokratijos lygmenį) lygus 86 – tai tik vienu balu aukščiau, nei pas Lenkiją, kurią šiuo metu valdo visai ne liberali „Teisė ir Teisingumas“ partija, pasinaudojanti valstybinėmis MIP (masinėmis informacijos priemonėmis) kaip propagandos instrumentu ir užsiėmusi teisinės sistemos reforma, kurios pasekoje teismai atsidurs vyriausybės kontrolėje.

Trampas dar nesuspėjo nueiti taip toli. Šiandien JAV pasirodė esanti mažiau demokratiška ir laisva, nei Latvija, net taip seniai laikyta viena iš korumpuočiausių Europos šalių, kur, kaip praneša Freedom House, mokytojai gali būti atleisti iš darbo už „nelojalumą“ vyriausybei, o didelė rusakalbių mažuma neturi pilietinių teisių. Jeigu taip tęsis toliau, tai Mongolija sugebės aplenkti JAV jau sekančiais metais Freedom House reitinguose.

2016 metais 24,8 mln dolerių iš beveik 30-ies mln dolerių Freedom House biudžeto buvo gauta kaip dovana iš federalinės JAV vyriausybės. Tas faktas, jog Freedom House leidžia sau griežtai kritikuoti prezidentą, kuris, kaip žinoma, negali pakęsti jokios kritikos, yra tikrojo laisvės lygmens šioje šalyje rodiklis (lyginant su Lenkija, ten laisvės kur kas daugiau). Tačiau tai, tuo pačiu yra amerikiečių tapatybės krizės liudijimas.

Freedom House apgailestauja dėl to, jog ji laiko Donaldo Trampo administraciją atsisakiusią dalyvavimo globalioje kovoje už demokratiją. Bet ar gali JAV oriai imtis vadovavimo šioje kovoje, jei jos nuolatos smuko žemyn laisvės skalėje, pasak Freedom House vertinimų, pradedant nuo 2010 metų, tai yra jau nuo pirmosios B. Obamos kadencijos?

Suprantama, valdant Trampui amerikiečių vadovybės veiksmų palaikymo reitingas pasiekė žemiausią tašką nuo 2007 metų, kai Gallup centras ėmėsi pravesti savus tyrimus. Šiuo metu, pasak Gallup reitingo, JAV stipriai atsilieka nuo Vokietijos ir beveik jau susilygino su Kinija ir Rusija. Nieko stebėtino, jog kinų ir rusų valdymo modelių variacijos populiarėja pačiose įvairiausiose šalyse, nuo Egipto iki Filipinų: šiuos modelius kur kas paprasčiau įgyvendinti ir palaikyti, nei vokiečių modelį.

Bet netgi tada, kai Trampo valdymas pasibaigs, vargu ar mes suprasime, kodėl JAV su jų 80 su trupučiu reitingo balų pagal Freedom House skalę, turėtų imtis vaidinti pasaulinės demokratijos gynėjos vaidmenį, kai Filipinų šis reitingas lygus 100.

Suprantama, JAV turi kur kas daugiau priemonių ir galimybių projektuoti minkštąją galią, nei visos tos šalys, kurios laisvės reitingų lentelėje stovi aukščiau už jas. Tačiau, jeigu remtumėmės Freedom House siūlomais indikatoriais, būtent Europos Sąjunga, kurioje 23 iš 28 narių turi aukštesnį laisvės reitingą, nei JAV, turėtų prisiimti sau pasaulinės demokratijos globėjos vaidmenį.

Europos Sąjunga irgi turi daugybę galimybių projektuoti minkštąją galią, – kaip rodo globalus Vokietijos vadovybės palaikymo reitingas. Europa pilnai gali eksportuoti kultūrą. Europos Sąjungoje yra dvi branduolinės valstybės, nors jos vargu ar imsis naudotis savo branduoline ginkluote demokratijos plėtros tikslais, kaip tą darė JAV. Tai, ko gero, gerai. Kodėl JAV ir toliau pozicionuoja save kaip autoritetą laisvės ir demokratijos klausimais, nežiūrint į tai, jog netgi gerbiama analitinė organizacija, kurią finansuoja amerikiečių vyriausybė ir kuri kažkiek šališkai vertina jos užsienio politiką, pripažįsta Europos lyderystę šiuo klausimu?

Kažkada Jungtinės Valstijos sugebėjo užvaldyti viso pasaulio vaizduotę. Europos pavyzdys, galbūt ne tiek įtikinamas. Tačiau, jei tikėtume tuo, jog demokratija geriau autoritarizmo, mes negalime leisti kinų ir rusų valdymo modelių plėtros, pabaigia amerikiečių bloomberg.com leidinys.