infa.lt

foto: vwmdisplay.pbworks.com

Šiai dienai JAV rūpinasi Europos saugumu, tačiau europietiškosioms šalims būtina susimąstyti ties tuo, ką jos darys, kai parama iš už vandenyno dings, rašo Bulletin of the Atomic Scientists. Variantų jos turi keletą, tačiau remtis bet kuriuo atveju teks nuosavomis branduolinėmis pajėgomis.

JAV prisiėmimas pareigos garantuoti Europos saugumą buvo viena iš nekintamų sąvokų nuo Antrojo pasaulinio karo metų. Tačiau dabar, rašo Bulletin of the Atomic Scientists, pirmą kartą nuo 1945 metų, Europai, galimai, teks pačiai imtis savos gynybos ir nesitikėti amerikiečių pagalbos. Tuo metu, pasak straipsnio autoriaus, Rusijos politika kelia europiečių saugumui vis didesnę grėsmę.

Ekspertų nuomonės sutampa tame, jog Vladimiras Putinas siekia parodyti visam pasauliui, jog Rusija – didi valstybė, ir jis nenusiteikęs sustoti. Rusijos strategija kuriama tokio požiūrio pagrindu, jog vakarų šalys yra silpnos ir neryžtingos. Toliau leidinys paaiškina Putino požiūrį, jog pas Rusiją daugiau pastatyta ant kortos, ir todėl grėsmė iš Rusijos pusės atrodo labiau amerikietiška. Putinas kovoja už Rusijos vietą pasaulyje ir už savo vietą vadovaujant Rusijai, o vakarų šalys, nors ir stovi laisvės bei demokratijos gynyboje, tačiau nesiims panaudoti dėl to bombų ir kulkų. Be to, Putino nuomone, teigia leidinys, Rusijos branduolinis arsenalas taip pat garantuoja, jog Vakarai nesikiš į jo reikalus.

Tuo pat metu, senas europiečių draugas, pastebi autorius, panašu, kad juos palieka. Amerikiečiai jau išvedė iš Europos šalių praktiškai visą savo branduolinę ginkluotę, palikę apie 150 branduolinių galvučių iš buvusių 7 tūkstančių. Tačiau ir šios galvutės, esančios skirtingose Europos šalyse, karo atveju galėtų padidinti iki 7 NATO šalių-narių skaičių de-facto turinčių branduolinį ginklą.

Kaip pastebi straipsnio autorius, kol kas nėra konkrečių rodiklių to, jog JAV paliks NATO, tuo labiau, kad Trampas, atvirkščiai, padidino amerikiečių karių skaičių Europos teritorijoje. Tačiau jis pasisako prieš daugiapoliarius formatus, ir tai vėl rodo Putinui Vakarų silpnumą.

Jeigu JAV iš tiesų nutrauks savo palaikymą, tai europiečiams teks pasirinkti iš trijų variantų. Pirmiausia – jie gali pasikliauti tomis atgrasymo priemonėmis, kurios liks po amerikiečių išėjimo, tai yra Prancūzijos ir Britanijos branduoliniu ginklu. Beje, nebranduolinei Vokietijai tai vargu ar bus priimtina.

Antra, – Vokietija gali sukurti nuosavą branduolinę programą. Tačiau, pažymi straipsnio autorius, vargu ar tai įgyvendinama, juk dauguma vokiečių yra prieš tai. Toks žymus iš karto dviejų didžiausių tarptautinių sutarčių pažeidimas duotų kitoms šalims pretekstą rengti nuosavas branduolines programas.

Trečia, – egzistuoja kompromisas tarp šių scenarijų: prancūzų ir britų branduolinės galvutės turi pakeisti amerikiečių bombas, kurios šiandien randasi Europoje. Be to, jų bus pakankamai, kad galima būtų apginti Vokietiją, tai yra, branduolinės ginkluotės platinimas neįvyks, tuo pačiu Europa pasirūpins savo saugumu remdamasi savo pačios jėgomis. Tegu skaitine išraiška tai bus mažiau, nei pas Rusiją, tačiau Prancūzija turi svarbiausias atgrasymui atsakomojo smūgio sistemas.

Būtent šis paskutinis variantas, pasak autoriaus, yra daugeliui labiausiai priimtinas. Jis ne tik garantuos Europai nepriklausomybę nuo JAV, tačiau ir suteiks Prancūzijai galimybę tapti lydere Europoje. Ir, kaip pastebi leidinys, darbas šia kryptimi jau vyksta: Vokietija, pavyzdžiui, išsiaiškino, jog įstatymo požiūriu tokias priemones galima įgyvendinti.

„Grėsmė iš Rusijos pusės, JAV nepastovumas ir parengiamieji Europos darbai nebūtinai reiškia, jog NATO dienos suskaičiuotos“, – rašo Bulletin of the Atomic Scientists, paaiškindamas, jog sekantis amerikiečių prezidentas pilnai gali vėl atsisukti į JAV sąjungininkes. Tačiau europiečių lyderiams reikia ruoštis blogiausiam, tvirtina autorius.