infa.lt

Bitkoinas – tai ateitis – „vienas didžiausių žmonijos išradimų“

27 gruodžio
01:01 2017

 

bitkoinas

Vienas bitkoinas šiandien kainuoja apie 14 000 dolerių, o dar tik gegužę kainavo apie 1000 eurų. Susidomėjimas bitkoinu ir šiaip kriptovaliutomis auga visame pasaulyje, bet kuo gi jis toks įdomus ir kaip veikia?

Kriptovaliuta bitkoinas toliau plinta po pasaulį. Prieš porą metų jis kainavo maždaug vieną dolerį, o šiandien jo vertė sudaro daugiau kaip 14 000 dolerių.

Legenda tapo istorija apie tai, kaip prieš septynerius metus vienas programuotojas nusipirko dvi picas, kurių kaina buvo 25 doleriai už 10 000 bitkoinų. Šiandien 10 000 bitkoinų verti 150 mln dolerių.

Nereikia nieko gailėtis, sako IT konsultantas Mats Henricson. Jis savo pirmuosius bitkoinus nusipirko prieš septynerius metus.

„Aš pirkau kavą, druską ir dalinau bitkoinus į kairę ir dešinę. Jeigu visi būtų sėdėję įsikibę į savo bitkoinus, – jų kaina niekada nebūtų išaugusi“, sako Mits.

Alexander Bottema – kūrėjas ir bitkoino entuziastas. Kis rimtai atkreipė dėmesį į bitkoiną, kai suprato, jog ji niekur nesiruošia išnykti.

„Aš atsitiktinai perskaičiau straipsnį apie tai, jog bitkoinas atsistatė po kracho. Pamaniau, – jog tai keista, kadangi tikėjausi, jog iš šio sumanymo nieko gero nebus. Tada nusprendžiau arčiau pasidomėti šia technologija, kuria remiasi bitkoinas“.

Kai Akeksandras išsiaiškino, kaip funkcionuoja technologija, jis suprato, kad tai vienas iš didžiausio masto žmonijos išradimų šalia interneto. Tai buvo kažkas visiškai naujo.

Kas yra bitkoinas?

Kriptovaliutą bitkoiną 2009 metais sukūrė nežinomas programuotojas arba, gali būti, grupė programuotojų pasivadinusi Satoshi Nakamoto vardu. Tai yra, niekas tiksliai nežino, kas išrado šią sistemą.

Bitkoinas buvo sukurtas paskutinės finansų krizės 2008 metais fone. Idėja slypėjo tame, kad sukurtoji valiuta reguliuotų pati save be bankų įsikišimo. Tokiu būdu bitkoinas – viena iš pirmųjų decentralizuotų valiutų. Būtent tame, Aleksandro nuomone ir slypi išradimo esmė.

„Neįtikėtina tai, jog sukurta sistema, kuri egzistuoja pati savaime ir kurios niekas negali įtakoti. Nė viena valdžia negali pasiimti pinigų iš sistemos. Niekas nėra verčiamas pasitikėti kažkuo konkrečiai“. Pakanka to, jog tu pasitiki sistema.

Kiek patikima yra sistema?

Ir Mats, ir Aleksandras tvirtina, jog sistema patikima visu 100%. Netgi tada, jei visi, kurie dirba su bitkoinu, staiga numirtų, tai vis tiek niekaip nepaveiktų sistemos. Bitkoinas išliktų ir veiktų toliau. Bet štai kiekvieno atskiro individo kibersaugumas – tai visai kitas reikalas.

„Žmonės laiko savo bitkoinus skaitmeninėje piniginėje, kuri randasi, pavyzdžiui, kaip papildinys telefone ar kompiuteryje. Sistema patikima, bet visada galima pasigauti tokį kompiuterių virusą, kuris pavogs jūsų slaptažodį“, – sako Mats.

Tačiau padirbti bitkoino neįmanoma. Tad, jei jūs atsitiktinai praradote savo bitkoinus – tai jie dingsta visam laikui. Niekas jų surasti nebegali.

„Bitkoinas – tai kaip automobilis be oro pagalvės ir saugumo diržų. Todėl neverta pirkti bitkoino, jei nesate pasirengę aiškintis, kaip apsaugoti savo piniginę“, – įspėja Mats.

Kaip veikia bitkoinas?

Kiekvienas bitkoinas turi nuosavą kodą. Pagal sistemos sąlygą, niekada nebus sukurta daugiau, nei 21 milijonas bitkoinų. Rugpjūčio mėnesį jau buvo sukurta 16,5 milijono bitkoinų. Iki 2140 metų bus pasiektas minėtas ribinis 21 mln bitkoinų skaičius. O iki jo tik pati sistema gali kurti naujus bitkoinus.

Visa sistema pastatyta taip vadinamo blokčein (blockchain) – blokų grandinėlės pagrindu. Ši grandinėlė saugo paeiliui visas transakcijas, kurios vyksta sistemoje.

Kas yra blokas?

Blokas sudarytas iš transakcijų sąrašo. Kiekviena transakcija pagrįsta failu, kuriame fiksuojamas faktas, jog kažkoks adresas persiuntė bitkoiną į kitą adresą.

Kiekvienas bitkoinas išlaiko informaciją apie visas transakcijas, kuriose jis kada nors dalyvavo. Todėl sistema iš principo nėra absoliučiai anonimiška, kadangi bet kas gali patikrinti, kokiam adresui priklausė konkretus bitkoinas tam tikru metu.

Ir dėl to gali būti sudėtinga parduoti pavogtus bitkoinus. Pavyzdžiui, viruso WannaCry kūrėjai, kurie blokavo kompiuterius iki tol, kol jiems nebuvo išmokama nustatyta suma bitkoinais, gali turėti problemų, kai bandys iškleisti savo pavogtus bitkoinus į realius pinigus.

Kodėl bitkoino populiarumas vis auga?

Priežastimi to, jog bitkoinas vis plačiau plinta po pasaulį gali būti šiandienė nestabili situacija visame pasaulyje.

„Aš manau, jog jo populiarumas ypač stipriai auga tose pasaulio dalyse, kuriose smunka ir praranda vertę nuosava valiuta, pavyzdžiui, Venesuaeloje. Tokiu atveju bitkoinas gali tapti patraukliu būdu išsaugoti savo pinigus“, – sako Mats.

Ir Mats, ir Aleksandras sulygina bitkoiną su auksu. Bet, jeigu auksas – tai labai nepraktiškas būdas saugoti pinigus, tai bitkoinas kur kas patogesnis. Jis virtualus, ir jį lengva persiųsti.

„Aš, pavyzdžiui nusipirkau bitkoinus Japonijoje, ir jau po dešimties sekundžių jie buvo mano piniginėje. O juk pinigų persiuntimas per bankų sistemą užima visą amžinybę“, – teigia Mats.

Į rinką ateina pasiturintys žmonės

Bet ne tik privatūs asmenys pastebėjo, jog bitkoinas – tai efektyvus būdas saugoti pinigus. Viena iš priežasčių kodėl bitkoino vertė taip išaugo slypi tame, jog fondai ir įmonės taip pat atrado dėl savęs bitkoiną.

„Jie pastebėjo, kad bitkoinas neseka tendencijomis, įprastomis kitoms pinigų saugojimo priemonėms. Pavyzdžiui, bitkoino vertė neauga, kai kinta akcijų, nekilnojamo turto, vertybinių popierių, aukso ar sidabro kaina“, – sako Mats.

Papildomai, kai kurie turtingi žmonės atvirai pareiškė, jog pervedė, pavyzdžiui, 10% savo turto į bitkoinus. Sakykime, milijardierius Mike Novogratz. Kai kyla bitkoinų paklausa, kyla ir jo kaina.

Japonijos vyriausybė pripažino bitkoiną mokėjimo priemone. Tai, Aleksandro nuomone, suteikė bitkoinui dar daugiau patikimumo. Ir tai taip pat galėjo tapti viena iš jo kainos augimo priežasčių.

Kriptovaliutos – tai ateitis?

Išskyrus bitkoiną yra ir kitos virtualios valiutos.

„Yra daugybė kopijų, kurios nesiūlo nieko naujo, tačiau taip pat yra ir konkurentės. Tačiau pas daugelį kitų yra kažkoks leidėjas, asmuo ar įmonė, kuriuo reikia pasitikėti. Iš šio požiūrio taško bitkoinas yra unikalus.“, – tvirtina Aleksandras.

Neverta pirkti kavos

Šiuo metu įvykdyti vieną akciją kainuoja apie tris dolerius. Esant tokioms sąlygoms, galbūt, ir nebus noro pirkti kavos, juk transakcija kainuoja tiek pat, o gal net ir daugiau, nei pati kava. Bet transakcijos kaina išlieka nekintama nepriklausomai nuo to, kiek pinigų jūs norite pervesti.

„Aš visiškai įsitikinęs, jog bitkoinas – tai ateitis. Jau dabar yra vietos, kur bitkoinai priimami, kaip mokėjimo priemonė. Ir aš manau, kad tokių vietų atsiras kur kas daugiau, kai galima bus pervesti mikromokėjimus“, – sako Mats.

O jūs norite įsigyti bitkoinų?

Jeigu jūs manote, kad bitkoinai – tai ateitis, galbūt jūs užsimanysite sudalyvauti žaidime. Tokiu atveju yra keletas dalykų, kuriuos jums būtų pravartu žinoti.

„Pradžioj jums reikėtų nusipirkti bitkoinų už maždaug 100 eurų. Po to jūs darote savo piniginės backup’ą, tada ją pašalinate, nustatote vėl ir bandote backup’o pagalba susigrąžinti savo bitkoinus. Jeigu jūs su tuo susidorosite, tai jūs pasirengę įsigyti bitkoinų iš tikrųjų“, – sako Mats.

Tačiau neverta ir investuoti į bitkoinus visų savo pinigų, tai pernelyg rizikinga. Niekada geriau nepirkite didesnio bitkoinų kiekio už tą, kurį jūs galėtumėte prarasti be grėsmės savo ateičiai.

Bitkoino kursas pademonstravo savo blogąją pusę liepos viduryje, kai bitkoino kaina nukrito 500 dolerių arba prieš kelias dienas, kai nukrito 40%.

Bitkoino kurą galima stebėti čia

Priimkite apmokėjimą bitkoinais

Jeigu nenorite bitkoinų pirkti, yra kitas būdas jų įsigyti.

„Aš pasiūlyčiau įsteigti kažkokią paslaugą arba pradėti pardavinėti kažką tokio, už ką galėtumėte imti apmokėjimą bitkoinais. Tai ko gero pats paprasčiausias būdas jų įsigyti“, – sako Aleksandras.

Pasak jo, vieno bitkoino kaina gali tapti tiesiog milžiniška, jeigu visi ims juos naudoti kaip būdą išsaugoti savo lėšas vietoje aukso.

Aukso rinkos vertė – maždaug 2 000 milijardų arba kitaip – du trilijonai.

Tokiu atveju, jei padalintume tą 21 milijoną bitkoinų, kuris kažkada egzistuos, iš dviejų trilijonų, – tai vieno bitkoino vertė sudarys daugiau, nei 95 000 eurų.

O jūs tikite, kad bitkoinai – tai ateitis?

šaltinis: svenska.yle.fi

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 1 081

Žymos:

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Už ką balsuotumėte prezidento rinkimuose, jei vyktų šiandien?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
    Techniškai valdydami informacinę erdvę Vakarai vis tik praranda ideologinę įtaką – kodėl?

Techniškai valdydami informacinę erdvę Vakarai vis tik praranda ideologinę įtaką – kodėl?

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    „Karas” tarp Izraelio ir Irano užsibaigė „netikėtai”, kaip ir prasidėjęs

„Karas” tarp Izraelio ir Irano užsibaigė „netikėtai”, kaip ir prasidėjęs

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Žirgų ar prezidentinių rinkimų lenktynės?

Gintaras Furmanavičius. Žirgų ar prezidentinių rinkimų lenktynės?

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Kūrėjai

Jolanta Blažytė. Kūrėjai

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Nuo nieko nepriklausomi Lietuvos biudžeto „vartotojai”

Gintaras Furmanavičius. Nuo nieko nepriklausomi Lietuvos biudžeto „vartotojai”

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Apie gamtos pabudimo ir metų užbaigtuvių šventes

Linas Karpavičius. Apie gamtos pabudimo ir metų užbaigtuvių šventes

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    „Areštuokite mane”: Džoana Rouling metė iššūkį policijai dėl naujojo neapykantos nusikaltimų įstatymo

„Areštuokite mane”: Džoana Rouling metė iššūkį policijai dėl naujojo neapykantos nusikaltimų įstatymo

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Stambulo konvencija ir nuomonės formuotojai

Gintaras Furmanavičius. Stambulo konvencija ir nuomonės formuotojai

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Valdas Vižinis. Kai bandai apmąstyti išties svarbius dalykus

Valdas Vižinis. Kai bandai apmąstyti išties svarbius dalykus

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    Herkus Baranauskas-Deltuvis. Mokiniai

Herkus Baranauskas-Deltuvis. Mokiniai

atsiliepimų 6 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Skylė juoda, cirkai – margi

Jolanta Blažytė. Skylė juoda, cirkai – margi

atsiliepimų 13 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Velykos artėja. O išsilaisvinimas?

Jolanta Blažytė. Velykos artėja. O išsilaisvinimas?

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Kiek ilgai mes liksime pasyviais šio ketvirtus metus vykstančio cirko stebėtojais?

Gintaras Furmanavičius. Kiek ilgai mes liksime pasyviais šio ketvirtus metus vykstančio cirko stebėtojais?

atsiliepimų 7 Skaityti visą įrašą

Nei viename durnanamyje nėra tiek pacientų kaip seime. Ir dar niekas jų negydo…...

ne kas kita,kaip dirbanciuju vergvaldziai ir naikintojai....

uzplus vergvaldziai,zemgrobiai ir karo saukliai - karo pramone. Valdziai kysiai,o tautai - taikinys ant kaktos...

kas tas telegram,bet nuo sto geram gryno - kiekvienas daromes durovas!...

prisivogus pasaulio milijardu - galima pralaimeti net keliolika kartu paeiliui!...

tuos nuodegulius dar pries 35 metus jau dievino. Ne karta teko susidurti su ju keliamomis...