infa.lt

Ką labiausiai mėgsta uodai?

Ką labiausiai mėgsta uodai?

10 birželio
01:02 2015

newsweek.pl

uodas - paveikslėlisBlogiausia laukia priešaky. Tikroji uodų ataka prasidės antroje birželio pusėje. „Šiais metais nebuvo pirmosios gegužės uodų bangos, todėl, kad šią žiemą buvo mažai sniego ir buvo mažai stovinčio vandens kuriame jie galėjo daugintis“, – sako Varšuvos žemės ūkio universiteto darbuotojas, profesorius Stanisław Ignatowicz. Dabar atėjo šilti ir drėgno orai – idealios sąlygos mūsų kraugeriams. Ten ir žiūrėk, alkanos patelės ims sukti ratus virš mūsų galvų ieškodamos maisto ir rinkdamosi tuos, pas kuriuos skaniausias kraujas.

Uodai turi savo pageidavimus ir mėgstamus reikalavimus. Vieni iš mūsų gali išsėdėti visą vakarą prie ežero be jokio įgėlimo, o kitus jie apsupa, kaip debesys, palikdami odoje dešimtis niežtinčių patinimų. Mokslininkai jau seniai bando atrasti pagrindinį faktorių, apsprendžiantį tai, kad kai kurie žmonės traukia uodus lyg magnetu. Šiandien šią mįslę iš dalies išsprendė mokslininkai iš Londono higienos ir tropinės medicinos instituto vadovaujami James Logan. Jie aptiko, jog pagrindinį vaidmenį mūsų patikimas ar nepatikimas uodams jų „skonio“ požiūriu yra kai kurie genai.

Genai, kaip magnetas

Britų mokslininkai išstudijavo genų ir uodų įgėlimo intensyvumo tarpusavio ryšį, eksperimento metu, dalyvaujant 18 porų vienos kiaušialąstės dvynių su identišku genų rinkiniu ir 19 porų skirtingų kiaušialąsčių dvynių, kurių genai skirtingi. (Eksperimento detales jie aprašė specializuotame žurnale PLOS One.)

Mokslininkai prašė dvynių iš eilės įkišti ranką į rezervuarą su uodais, o po to stebėjo, kaip dažnai vabzdžiai ant jos tūpė ir gėlė. Pasirodė, jog vienos kiaušialąstės dvynių atveju uodai elgėsi panašiai: jie tūpė ant jų rankų vienodai dažnai.

Tačiau, kai į rezervuarą įkišdavo skirtingų kiaušialąsčių dvynių rankas, uodų elgesys skyrėsi: ant vienos jie tūpdavo dažniau, o ant kitų rečiau. Toks dėsningumas buvo stebimas visų eksperimento dalyvių atžvilgiu. Mokslininkų nuomone, tai reiškia, jog genai apsprendžia atitinkamą mūsų kūno kvapą, ir būtent šie skirtumai daro mus labiau ar mažiau patraukliais uodams.

Uodas ieško aukos naudodamasis regėjimu infraraudonųjų spindulių spektre, suteikiančiu galimybę rasti šiltą kūną, anglies dvideginio pojūčiu, ir pirmoje eilėje savo fenomenalia uosle. „Už savo jautrumą kvapams uodai turi būti dėkingi sudėtingai struktūrai ūselių, ant kurių išdėstyta 75 įvairių tipų uoslės receptorių, suteikiančių galimybę jausti minimalios koncentracijos aromatinių substancijų kiekius, išskiriamus, pavyzdžiui, su žmogaus ar gyvūnų prakaitu“, – aiškina profesorius Ignatowicz.

Dar daugiau, kaip įrodė biologas iš Notre-Dame universiteto, Zainulabeuddin Syed, didelė uodo smegenų dalis užimta žaibišku pojūčių-uoslės impulsų apdorojimu. Ko dėka šie vabzdžiai gali pajausti aukos kvapą 30 metrų atstumu.

Dabar James Logan įsitikinęs, jog kvapo patrauklumas apspręstas genetiškai, ir kad kai kurių žmonių kvapas veikia kaip natūrali priemonė, atbaidanti vabzdžius. „Gali būti, jog tolesnių genetinių tyrimų dėka mes aptiksime genus, kurie atsakingi už tai, ar mes patrauklūs uodams. Tada pavyks sukurti tabletę, sustiprinančią natūralaus, atbaidančio uodus kvapo organizme gamybą“, – sako mokslininkas.

Bakterijos ir kraujo grupė

Kol kas genų ir jų koduojamų kvapų mokslininkams identifikuoti nepavyko. Yra tik tam tikri pėdsakai, kurie ateityje gali pasitarnauti tokios atbaidančios priemonės gamybai. Tuo tarpu tyrėjai nustatė, jog iš dalies atsakingais už patrauklų ar atbaidantį uodus kvapą gali būti HLA genai, kurie valdo mūsų imuninę sistemą ir kurie, kaip neseniai tapo žinoma, taip pat daro įtaką mūsų kūno kvapui.

Mokslininkai iš Wageningen universiteto laboratorijos Olandijoje nusprendė išsiaiškinti kaip uodai reaguoja į žmones su skirtingais HLA variantais. Jie paėmė 40 žmonių kvapo bandinius, paprašę juos patrinti stiklinį rutuliuką į pėdą, ant kurio tokiu būdu išliko natūralios aromatinės substancijos, išsiskiriančios su prakaitu. Po to rutuliukus išbarstė patalpoje su uodais, ir mokslininkai sekė ant kokių vabzdžiai tūpėsi dažniau.

Pasirodė, kad dažniau jie rinkosi kvapo pėdsakus, paliktus žmonių su konkrečiu HLA variantu. Cheminė analizė parodė, jog tuose aromatiniuose pėdsakuose, kurie labiausiai patiko uodams, buvo daugiau pieniškos, 2-metilbutano ir miristo rūgšties, o taip pat oktanolio. Uodams nepatinkančių žmonių kvapuose buvo rasta daugiau medžiagos vadinamos limonenu ir keletas kitų lakiųjų cheminių junginių.

Uodai taip pat jautrūs angliarūgštei (anglies dvideginiui), kurio kvapo žmogus nejaučia. Todėl vabzdžiams patinka žmonės su greita medžiagų apykaita – jų oda išskiria daugiau anglies dvideginio. O greita medžiagų apykaita dažniausiai apspręsta genetiškai, kaip kraujo grupė, kuri taip pat, kaip išaiškėja, turi reikšmę šiems kraujasiurbiams vabzdžiams.

Tyrimai parodė, jog žmonės turintys pirmą kraujo grupę (0) yra dukart patrauklesni uodams, nei turintys A grupę (turintys B ir AB grupes yra maždaug per vidurį). Mokslininkai daro prielaidą, jog kiekviena žmogaus kraujo grupė kvepia uodams skirtingai, daugiau ar mažiau skaniai, tačiau atitinkamos aromatinės substancijos kol kas identifikuoti nepavyko. O jų gali būti šimtai.

Papildomai situaciją sudėtingesne daro faktas, kad dalis kvapų, kurie atbaido ar traukia vabzdžius, gamina ne pats organizmas, o bakterijos esančios ant mūsų odos, ir jų kiekis iš dalies irgi priklauso nuo šeimininko genų. Labiau už viską, kaip įrodė Wageningen universiteto mokslininkai, uodai mėgsta odą, apgyvendintą didelių kolonijų epiderminio stafilokoko bakterijų, labiausiai juos gąsdina oda, kurios paviršiuje dominuoja Pseudomonas aeruginosa.

Deja, bakterijų rinkinį mūsų odos paviršiuje keisti sudėtinga (nebent tepalu su specialiomis savybėmis). Aišku viena, jog kuo daugiau yra bakterijų ant odos, tuo patrauklesni mes tampame uodams. Tad, jei vasarą vabzdžiai nuodija jums gyvenimą, verta pabandyti kas keletą valandų dušą su antibakteriniu muilu, kuris nors iš dalies pavalys odą nuo traukiančių vabzdžius bakterijų ir apgins nuo įkandimų.

Kaip kovoti su uodais (liaudies priemonė)

Kol gydytojai neatsirinks į paprasčiausius elementus visą mūsų kūno kvapų mozaiką ir neišmoks priversti mūsų organizmą gaminti natūralias atbaidančias vabzdžius medžiagas, mes galime naudotis cheminėmis priemonėmis, nors joms gerokai toli iki idealo. Dar visai neseniai atrodė, jog efektingų ginklu apsisaugant nuo uodų gali būti preparatai su diethyltoluamide, junginiu, kuris maskuoja natūralų kvapą, pritraukiantį vabzdžius.

Dabar mes žinome, jog jie veikia, bet neilgai. Uodai greitai prie jų pripranta. Kaip parodė ankstesni James Logan tyrimai, vabzdžiai jau po keleto valandų po pirmo kontakto su preparatu pradeda jį ignoruoti. Dar daugiau, atsirado uodai, kurie turi atsparumą prieš diethyltoluamide kvapą: jų genuose įvyko mutacija, kurios dėka šio kvapo ūseliai jų genuose buvo užblokuoti. Tokius vabzdžius James Logan aptiko tarp Aedes aegypti atstovų – vieno iš pačių pavojingiausių, kadangi jis perneša maliariją ir Dengė karštinę.

Kadangi uodų genai gali mutuoti tokiu būdu, kad vabzdžiai praranda jautrumą konkrečioms aromatinėms substancijoms, galima, pavyks eiti atbuliniu keliu: „atjungti genus atsakingus už gerą uoslę“. Tokia idėja gimė tyrėjų iš Howard Hughes Medicinos instituto tarpe. Jie užblokavo uodo Orco geną, kuris atsako už jautrumą kvapams. Ko pasekoje vabzdžių smegenyse susidarė gerokai mažiau kvapų neuronų, nei jų būna įprastai, o modifikuoti uodai nereagavo į anglies dvideginio kvapą.

Bet genetikai eina dar toliau ir bando padaryti uodus visai nekenksmingais, arba kalbant tiesiai, pilnai juos sunaikinti. To galima pasiekti išnaikinus pateles. Tokie eksperimentai jau vyksta. „Laboratorijose dauginami uodai su modifikuotu genu, kuris koduoja fermentą, griaunantį X-chromosomą“, – pasakoja profesorius Ignatowicz. – Ko pasekoje pasaulį išvysta vien patinai. Laisvėje jie apvaisina pateles, perduodami savo mutaciją. Kiekvienoje sekančioje kartoje atsiranda vis mažiau patelių, ir galų gale visa rūšis išmiršta“. Tačiau daugelyje šalių toks būdas iššaukia rimtus ginčus, kadangi jis siūlo įterpti į gamtą genetiškai modifikuotas būtybes ir jų dauginimąsi.

Bet yra ir paprastesnis būdas. Entomologas Kun Jan Zhu iš kiniečių universiteto Shanxi ir Kanzaso universiteto mokslininkai bando įterpti į uodų lervas nanokapsules su dvisiūle RNR, ribonukleinine rūgštimi, kuri gali daryti įtaką genų aktyvumui ląstelėse, išjungdama ar įjungdama juos. Jei sutrikdyti chitino gamybą, lervos negalės sukurti chitininio apvalkalo ir žus arba taps labiau pažeidžiamos prieš insekticidus.

Panašu, jog tik tokia masinė genetinė-cheminė ataka gali išgelbėti mus nuo kasmetinio kraujasiurbių antpuolio.

infa.lt redakcijos komentaras:

Atrodo tie aprašomi genetinės modifikacijos būdai, siekiant išnaikinti kažkokią gyvybės rūšį žemėje, vietoje to, kad pabandyti paprasčiausiai apsiginti nuo jos, jau parodo, kad save vadinantys mokslininkais ar tyrėjais jau perėjo ribą, kai juos dar buvo galima vadinti sveiko proto atstovais ir pasijuto dievais, kurie gali kažkam leisti gyventi, o kažkam uždrausti. Ar neužilgo neiškils taip pat ir žmonių klausimas?

 

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar reikia sugrąžinti privalomą kaukių dėvėjimą?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas
Pasidalinkite su savo draugais
Sveiki, verta dėmesio: *Ką labiausiai mėgsta uodai?* - nuoroda: https://infa.lt/1939/ka-labiausiai-megsta-uodai/