infa.lt

Janis Sils: Tai latvių žemė. Ir taisyklės čia bus mūsų

31 spalio
01:01 2017

Janis Sils

„Janis Sils (gim 1980) studijavo politilogiją ir pedagogiką Latvijos universitete. Artimos kovos instruktorius „Tevijas sargi“ bendrijoje. Viena iš pokalbio priežasčių – neseniai vykusi organizacijos akcija pabėgėlių apgyvendinimo centre „Mucenieki“, kuri socialiniuose tinkluose buvo kritikuojama, o vėliau – išjuokiama“.

Apie tai rašo Juris Lorencs, pristatydamas Sils’o interviu „Latvijas Avize“ portale.

Ko iš tiesų nori „Tevijas sargi“? Tiesiai kalbant, apie „Tevijas sargi“ aš sužinojau po jų „tylaus stovėjimo akcijos“ prie pabėgėlių centro Mucenieki. Ką jūs tuo norėjote pranešti visuomenei?

-Rygos centre buvo ir garsesnių akcijų, net prie ministrų kabineto. Pranešimas, kuris buvo skirtas, kaip ir plačiajai visuomenei, taip ir Mucenieki centro gyventojams, buvo visai paprastas: tai Latvija, latvių žemė, kurioje reikia vadovautis mūsų taisyklėmis. Tai dalykai, apie kuriuos nereikia gėdytis kalbėti garsiai, kuriuos galima ginti ir net kovoti už juos.

Būtent todėl, kad pastaraisiais metais po nepriklausomybės atstatymo visuomenė visumoje buvo baili ir neryžtinga, šiandien mes esame ten, kur esame. Vis dėlto reikėtų pripažinti, jog daugelis dalykų šalyje vyksta ne taip, kaip mes, latviai, norėtume. Įvardinsiu tik keletą problemų – korupcija, pakantumas tiems, kas propaguoja antivalstybines idėjas, nuosmukis ekonomikoje, dėl ko žmonės išvyksta į užsienį.

MIP plinta tvirtinimai, jog tam, kad būtų atstatytas Latvijos ekonomikos gyvybingumas būtina 14 tūkstančių naujų darbo rankų į metus. Nieko kito nelieka, kaip tik atverti vartus labiau masiškesnei imigracijai.. Jūsų nuomonė šiuo klausimu?

– Ši tezė ne nauja, ji naudojama ir daugelyje vakarų šalių. Bet netiesa, jog rinkos ekonomika gali egzistuoti tik esant tam tikram gyventojų skaičiui. Estija dar mažesnė nei Latvija, bet ar mūsų kaimynai gyvena blogiau? Mano nuomone – nereikia galvoti apie gastarbaiterių darbo rankas, o reikia bandyti sugrąžinti į Latviją bent dalį tėvynainių, išvykusių iš šalies dėl ekonominių priežasčių.

Ar Latvija vystosi palankia tautai kryptimi?

-Šiuo metu galima sakyti, kad ne, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje – vis dėlto taip. Visuomenėje, kaip gamtoje, galima vienu ir tuo pačiu metu stebėti kaip irimo taip ir vystymosi procesus. Yra jėgos, kurios sąmoningai arba, galbūt, kartais nesąmoningai, bando panaikinti mums įprastas vertybes, mūsų visuomenines ir valstybės struktūras.

Yra tokių, kurie jaučia nostalgiją Tarybų Sąjungai ir norėtų matyti Latviją atkurtos Rusijos imperijos dalimi. Savo ruožtu, kiti pasisako prieš tradicines latvių vertybes. Akivaizdus pavyzdys – lyties vaidmenų niveliavimas, karikatūrinis feminizmas.

Prielaida atsirasti elektros srautui – skirtingos įtampos poliai. Kad tauta būtų gyvybinga, kad joje degtų gyvybės ugnis, būtina aiškus vyrų ir moterų vaidmenų atskyrimas.

Deja, šiuo metu vienas iš minėtų polių – vyriškasis – tikslingai degraduojamas. To pasekoje visuomenė tampa negyvybinga, be energijos, – tokia, kuri realaus pavojaus atveju negali nieko priešpastatyti priešui. Šiuolaikiniai Vakarai tapo moteriški, be to, ne gerąja šio žodžio prasme. Tiksliau tariant, galima netgi pasakyti, jog imigracija į Europą yra natūraliu sugriauto balanso rezultatu. Juk kas tie imigrantai? Pagrindinai jauni, pilni jėgų, agresyvūs vyrai!

Kokie, jūsų požiūriu, patys didžiausi iššūkiai, su kuriais susiduria mūsų tauta?

-Pirmiausia, tai grėsmė iš Rusijos pusės. Šiandieniai Kremliaus politikai stoja prieš mūsų šalį saugumo, ekonomikos, etnopolitikos ir kultūros srityse.

Antra, kosmopolitinė tolerancija, ateinant į Latviją iš Vakarų.

Trečia, pačių latvių inertiškumas, nenoras ar, galbūt, drąsos trūkumas kovojant už savo teises. Permainų pradžia slypi pačiuose latviuose, todėl mes patys turime pradėti galvoti ir veikti labiau užtikrintai.

Taip dažnai minima emigracija iš Latvijos yra aukščiau paminėtų problemų pasekmė, vakarų ir rytų valstybių veiklos pasekmė. Girdėjote juk jaunimo pasakojimus, kuris nerado darbo tik todėl, kad nemoka rusų kalbos. Iš kitos pusės, po įstojimo į ES, buvo prarastos ištisos ekonomikos atšakos ir, atitinkamai, darbo vietos.

Dabar šalyje prasidėjo diskusija apie pilną perėjimą prie latvių kalbos dėstant mokyklose. Kokia jūsų nuomonė?

-Tą reikėjo daryti jau gerokai anksčiau, 1990-ųjų pradžioje! Ilgalaikėje perspektyvoje mes neturime kitų variantų, vidurinio kelio čia nėra.

Jeigu tautos, priskaičiuojančios dešimtis milijonų gyventojų gali sau leisti, kad jų pakraščiuose gyventų neintegruotos nacionalinės mažumos, tai latviams tokie eksperimentai gali pasirodyti pavojingais.

Arba žmogus įauga į latvių tautą, mokosi kalbą, priima mūsų vertybes ir tradicijas, arba gyvena izoliuotai savo etniniame gete. Rygoje ir Daugpilyje vis dar galima pragyventi visą gyvenimą ir nemokėti latvių kalbos. Dar daugiau, tą atskirtį dar labiau gilina Rusijos informacinė erdvė.

Yra dar viena aplinkybė. Kadangi mes – maža šalis, tai dviejų paralelinių švietimo sistemų išlaikymas gan brangiai atsieina. Jeigu to sau negali leisti kur kas turtingesnės šalys, tai kodėl tokią auką turėtų sudėti Latvija? Tikėkimės, jog pradėta diskusija – tai ne tik auditorijos „kaitinimas“ prieš sekančius rinkimus, o pasekoje bus realus darbas.

Neseniai turėjau pokalbį su Dmitrijum Savinu, kuris dėl politinių priežasčių išvyko iš Rusijos į Latviją. Štai jo žodžiai: „Aš esu rusų nacionalistas, ir todėl palaikau latvius“. Ar nėra čia kažkokios problemos?

-Visai ne! Bet kuris nacionalistas palaiko kiekvienos tautos neatimamas teises jos gimtojoje šalyje. „Tevijas sargi“ palaiko latvių Latvijoje teises, ukrainiečių – Ukrainoje ir, žinoma, rusų – Rusijoje. Mums tai akivaizdu ir natūralu. Žmogus, kuris gerbia pats save ir žino savo šaknis, sugeba gerbti ir kitus“.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 353

Žymos:

1 Atsiliepimas

  1. saulenas    -  2017-11-03, 08:25

    Matosi ,kad baltas .

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Sunku jums vasarai...!...

Nereikia jokiu mokesčių, reikia tik paprasto sprendimo. Pirmiausia tokiai mažai valstybei reikalinga turėti karo instruktorių...

Man tai absurdo viršūnė, kuomet naujas mokestis reklamuojamas per komercinę radijo stotį. Ir, aišku, reklamos...

Kažką praleidau : Iki šiol maniau, kad jankiai visur gauna malkų ir gėdingai sprunka. Vien...