infa.lt

„Nacionalinis lojalumas, apie kurį mes jau galvojome, jog jis mirė ir jau palaidotas, sugrįžo – ir su dideliu triukšmu – į dabartinę Europą“, – tvirtina rašytojas Ivan Krastev savo knygoje „After Europe“ (Po Europos), rašoma aftenposten.no portale.

Po šeštadienio rinkimų Čekijoje dar viena šalis Centrinėje ir Rytų Europoje gali gauti lyderį, kuris skeptiškai žiūri į europietiškąjį bendradarbiavimą, atkakliai sako „NE“ prieglobsčio ieškotojams ir pozicionuoja save tautos gynėju nuo elito.

Milijardierius Andrej Babiš lyginamas su Donaldu Trampu (Donald Trump), jis įtariamas piktnaudžiavimu subsidijomis rinkimų kampanijos metu. Tačiau jis įtikinamai laimėjo, gavęs 30 procentų balsų. Be to, tiesioginės demokratijos ir laisvės Partija, griežtai pasisakanti prieš islamą ir ES, gavo beveik 11% balsų.

„Tai žemės drebėjimas. Visuotinis sukilimas prieš tradicines partijas“, – pokalbio su Financial Times metu sako Milan Nic, German Council on Foreign Relations smegenų centro darbuotojas.

Toks rezultatas gali dar labiau skatinti glaudesnį Vyšegrado grupės valstybių – Lenkijos, Čekijos, Vengrijos ir Slovakijos bendradarbiavimą opozicijoje Briuseliui.

Skeptiška pozicija migracijos atžvilgiu

Tik Europos Rytuose nacionalistinės partijos ir politikai pasisakantys prieš migraciją pasiekia sėkmę, kritikuodami liberalią politiką. Europos vakaruose tokie politikai neturi daugumos ir retai gauna vietas vyriausybėje.

Eurobarometer tyrimų duomenys už pusmetį, vykdyti ES, gali atsakyti į klausimą kodėl tas vyksta. Todėl, kad pasipriešinimas migrantams iš musulmoniškų šalių niekur nėra toks stiprus kaip Rytuose. Pavyzdžiui, 81% čekų pareiškia, jog mintis apie tokią migraciją pažadina juose „negatyvius jausmus“.

Priešingame gale randasi Švedija ir Airija. Ten tokį pat atsakymą duoda 32% gyventojų.

Svarbiais klausimais – Rytai prieš Vakarus

„Europos Sąjungoje visada būdavo nesutarimų, bet būdinga šiuo metų yra tai, kad visais svarbiais klausimais mes matome vieną ir tą pačią skiriamąją liniją – Vakarai prieš Rytus“, sako Carnegie Europe smegenų centro direktorius Tomas Valasek.

Vienu iš tokių klausimų yra planas sugriežtinti taisykles laikinam darbo jėgos nukreipimui. Tokios šalys kaip Lenkija, tvirtina, jog tai apsunkins piliečiams galimybę uždirbti pinigus už savo šalies ribų. Kitu klausimu iš šios srities yra būsimos derybos apie biudžetines ES lėšas, kur rytų šalys yra gavėjos, o vakarų – donorės.

Trečias ginčytinas klausimas susijęs su demokratiniais principais. Lenkijos vyriausybė buvo griežtai kritikuojama už bandymus apriboti teismų nepriklausomybę. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, dideliam Briuselio nusivylimui atkakliai siekia šio tikslo – „neliberalios demokratijos“ vystymo. Tačiau pačiu didžiausiu ES galvos skausmu yra prieglobsčio suteikimo sistema. Daugelis šalių vakaruose mano, jog šalys rytuose, atsisakydamos „iškrauti“ Graikiją ir Italiją, pažeidžia pagrindinį ES principą – solidarumo principą.

ES vertybės laikomos grėsme

Ivan Krastev, Center for Liberal Strategies organizacijos Sofijoje vadovas, mano, jog migracijos krizė pakeitė dinamiką Europoje kur kas labiau fundamentaliai, nei, pavyzdžiui, euro krizė. Jis baiminasi, jog ES ir europietiškasis bendradarbiavimas lėtai, bet neišvengiamai byrės, ir, jog didėjantis konfliktas tarp šalių rytuose ir vakaruose bus pagrindine to priežastimi.

„Migracijos krizė parodė, jog Rytų Europa vertina kosmopolitines vertybes, kuriomis pagrįsta Europa, kaip grėsmę, tuomet kai daugeliui Vakaruose būtent šios kosmopolitinės vertybės yra pagrindinės naujoje europietiškoje tapatybėje“, – rašo jis. Rašytojas mano, jog šalys rytuose nesiekia vakarų visuomenės modelio taip, kaip anksčiau, ir jog daugelis vertina liberaliojo elito atstovus kaip veidmainius.

Balsavo už ES, bet dabar jis nori iš jos išeiti

Čekas Vaclav Jakl (62 metų amžiaus) – vienas iš tų, kurie prarado tikėjimą Europos Sąjunga. „Aš atsimenu kaip aš balsavau 2003 metais, ir aš visa širdimi norėjau, kad mes būtume ES. Tada kalba ėjo apie tai, kad būtų ekonomiškai pakeltos vargingos šalys rytuose iki turtingų šalių vakaruose lygio. Bet įvyko visiškai kitaip“, sako jis pokalbio su Aftenposten metu.

Jakl rodo mums nedidelį miestelį Heb Čekijos vakaruose, kur jis buvo burmistru ir burmistro pavaduotoju nuo 1999 iki 2006 metų. Jakl prisimena to meto situaciją: apgriuvusius namus, pilkų spalvų dažus ir žmones, stovinčius eilėse prie maisto produktų. „Nėra abejonių tame, jog matosi didelis progresas, tačiau daugelis nusivylę tuo, kad viskas nevyksta greičiau. Kaip ir anksčiau atlyginimas vakaruose daug kartų viršija atlyginimą rytuose“, – sako Jakl.

Jį ypač erzina politika susijusi su prieglobsčio suteikimu. „Nesuprantu, kaip jie gali galvoti, jog mes galime priimti daug migrantų. Jie kalba apie solidarumą, tačiau aš manau, jog kiekvienas turi pats apsispręsti, ką jis, o ne Angela Merkel, turi čia omenyje.

Mažai kas nori, kad jų vaikai būtų kartu su musulmonais

Jakl mano, jog Europa jau nebetoli to, kad būtų islamizuota, ir dėl to kaltina vakarų politikus. „Aš pats netikintis, tačiau man mūsų krikščioniškasis paveldas yra pagrindas kartu su laisve“, – sako Jakl.

Daugelis čekų, pasak Eurobarometer duomenų palaiko skeptišką požiūrį į musulmonus. Viename iš 2015 metų tyrimų tik 12% pareiškė, jog laiko normaliu tai, kad sūnaus ar dukters mylimieji žmonės yra musulmonai. Šie dideli skirtumai atsinaujino Europoje. Palyginimui, Švedijoje ir Britanijoje 69% gyventojų sutinka su tuo, kad pas jų vaikus būtų minėti santykiai. Kalbant apie homoseksualizmą, tai, pasak šių duomenų ir čia eina atskierties linija tarp rytų ir vakarų.

Krastev nurodo į tai, jog šiuo klausimu egzistuoja svarbus skirtumas tarp jaunų ir senų: jauni kur kas labiau liberalūs. O štai klausimu apie migraciją tarp rytų šalių tokio amžiaus skirtumo nėra.

Didelis palaikymas prieglobsčio nesuteikimui

Visi rinkėjai su kuriais mes buvome susitikę Čekijoje palaiko vyriausybės sprendimą pasisakyti prieš ES programą perkelti prieglobsčio ieškotojus iš Italijos ir Graikijos į likusias ES šalis. Tokio požiūrio laikosi ir dauguma dalyvavusių balsavime Čekijos partijų.

„Gerai, kad vyriausybė pasisakė prieš tuos migrantus. Tai toks sprendimas, kurį kiekviena šalis turi priimti pati savarankiškai“, – sako Jakub Kopriva (29 metų amžiaus) stovėdamas šalia savo naujo namo.

Čekija priėmė 12 iš 2691 prieglobsčio ieškotojų, kuriuos ji gavo pagal ES kvotą pabėgėliams, kai praėjusį mėnesį išėjo ši programa. Kaimyninė Slovakija priėmė 16, tuomet, kai Lenkija ir Vengrija nepriėmė nė vieno.

ES bandymas nustatyti ateičiai nuolatinę prieglobsčio ieškotojų paskirstymo sistemą pilnai stringa. „Šis klausimas yra viena didžiausių grėsmių ES vienybei“, – pareiškė vienas aukštas ES diplomatas šią savaitę.

Konkurencija vienoje ir toje pačioje darbo rinkoje

Ginčas dėl prieglobsčio iššaukė didelį nusivylimą ir vakaruose. Keletą kartų nepasitenkinimas prasiveržė į paviršių. Liuksemburgo užsienio reikalų ministras pasisakė už tai, kad Vengrija būtų išmesta iš ES „laikinai arba visam laikui“ būtent dėl požiūrio į prieglobsčio pabėgėliams klausimą.

Pasak Krastev, yra daug paaiškinimų tam, kodėl šalys rytuose griežtai pasisako prieš. Vienas iš jų – ekonomika. Migrantai, atvykstantys iš šalių nepriklausančių Europos Sąjungai dažnai gauna darbą nekvalifikuotos darbo jėgos segmente, kuriame daugelis rytų europiečių yra konkurentais.

Jis taip pat mano, jog didelės problemos integruojant čigonų mažumas priveda prie to, jog daugelis rytų europiečių netiki tuo, jog pas juos yra galimybė priimti naujas žmonių grupes. Krastev sako jog savo vaidmenį taip pat vaidina tokie istoriniai faktoriai, kaip kolonijinė praeitis. Šalys rytuose, kurios neturėjo kolonijų, nejaučia, kad turėtų turėti kažkokią atsakomybę už žmones iš, pavyzdžiui, senųjų kolonijinių šalių Afrikoje, ir jų tarpe yra kur kas mažesnis procentinis santykis tarp migrantų ne iš vakarų ir vietinių gyventojų

Orbanas kopijuojamas ir Vakaruose

Tuomet, kai virš Rytų Europos švilpia nacionalizmo ir skepticizmo ES atžvilgiu vėjas, kai kurios vakarų šalys juda visiškai priešinga kryptimi. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas kovoja už tai, kad ES vaidintų didesnį vaidmenį tokiose srityse kaip gynyba, saugumas, migracija ir euras.

Tos šalys, kurios nenori tame dalyvauti, turi sutikti su tuo, jog likusios judės toliau be jų, mano Makronas. Skeptikai baiminasi jog tai sukurs dar didesnę skilimo liniją Europos Sąjungoje.

Carnegie direktorius Valasek sutiko su tuo, jog tai pavojinga, tačiau teigia matęs požymius judėjimo kita kryptimi. Vienas iš pagrindinių ES vadovų kaip Žanas-Klodas Junkeris pabrėžėm jog laiko atotrūkį tarp vakarų ir rytų rimtu. „Makronas taip pat buvo lankstesnis, nei tai atrodė iš pradžių. Mes žengėme žingsnį atgal nuo bedugnės krašto“, sako Valasek.

Jis taip pat nurodo į tai, kad skirtumai tarp rytų ir valkarų kai kuriose srityse mažesni, nei galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pavyzdžiui, eilė šalių Vakarų Europoje taip pat stipriai sugriežtino migracinę politiką būtent po spaudimo daromo savų kraštutinių dešiniųjų politikų. Idėjas iškeltas Viktoro Orbano 2015 metais, kai jos buvo vadinamos nepriimtinomis, šiandien galima sutikti toli už Rytų Europos ribų“, – sako jis.

Jis pabrėžia, jog daugelyje vietų atsirado tvora, jog eilė šalių įgyvendina pasienio kontrolę, ir jog mintis pradėti atrinkti prieglobsčio ieškotojus dar Afrikoje, atrado tokio žmogaus kaip Makronas palaikymą.

Pozityviai ES atžvilgiu

Tuo metu, kai Lenkijos ir Vengrijos lyderiai mėgsta kritikuoti ES ir biurokratus Briuselyje, ES palaikymas šiose šalyse kaip ir anksčiau pakankamai aukštas tarp šių šalių gyventojų. Pavyzdžiui, Lenkijoje 50% apklaustųjų teigiamai vertina ES, tuomet, kai 11% gyventojų pareiškia, jog jie vertina negatyviai. Likusieji neutralūs arba neturi konkrečios nuomonės.

Apklausa vykdyta šį pavasarį konferencijai GlobSec, taip pat aptiko Centrinėje ir Rytų Europoje aiškia daugumą tų, kurie pasisako už ES. Didžiausi skeptikai pasirodė čekai, bet netgi ten 41% pareiškė, jog balsuotų už tai, kad būtų pasilikta Sąjungoje, tuo metu, kai 29% pasakė, kad noprėtų pasitraukti iš Sąjungos (likusieji pasakė, kad nežino).

Tuo pat metu apklausa parodo, jog liberali demokratija yra labiau palaikoma, nei autoritarinis valdymas, tačiau visose septyniose šalyse yra žymi mažuma, maždaug 25% ar daugiau, kuri linksta link autoritarinio valdymo.

Jaučiasi antrarūšiais žmonėmis

Vaclav Moraver, kavinės savininkas, mano, jog daugelis nejaučia, kad pas juos būtų tokios pat teisės, kaip pas vakarų šalių piliečius.

„Mes pastebime, jog su mumis kaip ir anksčiau elgiamasi kaip su antrarūšiais žmonėmis, lyginant, pavyzdžiui, su vokiečiais. Jie žiūri į mus kaip į pigią darbo jėgą“. – sako jis.

Moraverio kavinės vitrinose kabo dideli Andrej Babis plakatai. Moraveris mano, jog šis verslininkas gali padaryti daug gero Čekijai, ir turi galimybę užduoti pragmatišką toną santykiuose su Briuseliu.

Kaip ir daugelis kitų, kavinės savininkas yra kritiškai nusiteikęs ES migracinės politikos atžvilgiu, bet mano, jog narystė ES turi kur kas daugiau teigiamų pusių, nei neigiamų. Be galimybės vykdyti prekybą vidaus rinkoje šalys gauna dideles biudžeto dotacijas iš ES.

„Aš tikiu, kad dauguma čekų irgi tą mato. Mes randamės Europos centre, ir Vokietija – tai mūsų pati pagrindinė prekybos partnerė. Izoliuoti save – tai ne alternatyva“.

Mieli skaitytojai, jei manote, kad medžiaga, teikiama „infa.lt” buvo jums nors truputį naudinga, jūs galite prisidėti paremdami svetainę SMS ar kitu Jums patogiu būdu