infa.lt

Paskui Vengriją ir Lenkiją, pasirinkdama politiką, nukreiptą prieš migraciją, žengė ir Čekija. Kaip rašo Die Welt žurnalistas Thomas Schmid, – tai prieštarauja Europos teisinio valstybingumo principams.

„Kol kas nežinoma, ar Andrejus Babiš, parlamento rinkimų nugalėtojas Čekijoje, iš tiesų imsis realizuoti rinkiminės kampanijos metu paskelbtą „antieuropinę ksenofobinio populizmo“ politiką. Tačiau šiandien galima pasakyti, jog jam pasisekė laimėti šiuos rinkimus būtent dėl jo ryžto nepriimti pabėgėlių į Čekiją. Jeigu suskaičiuotume balsus, atiduotus už atvirai dešiniąją radikalų partiją, gaunasi, jog 40% atėjusių į rinkimų apylinkes kategoriškai atmeta imigrantų šalyje apgyvendinimą“, – piktinasi autorius.

Europos centre, toliau rašo leidinys, „formuojasi neliberalių demokratijų blokas – Rytų Europos išimtis iš taisyklių grasina tapti Rytų Europos taisykle“.

„Demokratiški rinkimai automatiškai neveda prie demokratijos – tai tinka ne tik Rusijai ir Turkijai.. Rinkimais gali būti pasinaudota, siekiant sunaikinti valdžios atskyrimą ir įstatymų viršenybę“, – teigia žurnalistas.

„Sekdama Vengrija, Lenkija ir Austrija, praėjusį savaitgalį dar viena ES valstybė balsavo vadovaudamasi etninėmis idėjomis“, – išreiškia savo nerimą Schmid’as.

„Tas, kas neigia migraciją ir būtinybę priimti pas save pabėgėlius, atmeta ir liberalią demokratiją“, – konstatuoja autorius.

„Visa tai įrodo, jog ES plėtra į Rytus buvo skubota. Per daug dėmesio buvo kreipiama į žodinius pažadus ir mažai į tai, ar šalys-kandidatės priėmė pačią europietiškų įstatymų dvasią“.

Gerai tas, kad vadovauti Prancūzijai stojo prezidentas, „kuris nepriims vidinio Europos susiskaldymo ir yra nusiteikęs rimtai imtis priemonių jo pašalinimui“. Vokietija, mano Thomas Schmid’as. „turi įsitraukti į šį procesą su visa energija, padėjusi daugiau pastangų, nei tai darė iki šiol Angela Merkel su jos super-pragmatine ir be jokio emocinio vertinimo politika“, – su viltimi reziumuoja autorius.