infa.lt

Jau daug šimtmečių ieškodami jaunystės eliksyro mokslininkai bando įminti žmogaus senėjimo paslaptį. Bene svarbiausiu prioritetu mokslininkams tapo ambicingas tikslas – sužinoti kiek gi žmogaus gyvenime yra sveikų gyvenimo metų (SGM, angl. Healthy Life Years) bei kokiu būdu juos prailginti? Tik visai neseniai tapo aišku, kodėl pradedame senti ir kas yra atsakingas už senėjimo procesą. Taip pat sužinota, ką daryti, kad žmogus kuo ilgiau išsaugotų geras fizines ir protines savybes, nesirgtų bei dar ilgai gyventų aktyvų socialinį gyvenimą. Pastaraisiais dešimtmečiais pagrindine mokslininkų vizija žmogaus gyvenime tapo telomerų pagalba kiek galima daugiau pailginti SGM. Kaip ilgaamžiškumo išsaugojimo pavyzdį mokslininkai paminėjo Pietų Korėjos moterų gyvenimo trukmę, kuri, kaip prognozuojama iki 2030 m. turėtų viršyti net 90 metų. Tai aiškinama profesionalia prieiga prie sveikatos apsaugos sistemos, modernių medicininių technologijų, dideliais laimėjimais ekonomikoje bei ypatingai pagerėjusia vaikų mityba.

Ką parodo SGM rodiklis ?

Planuojant sveikatos politikos veiklą yra svarbu atkreipti dėmesį į pagrindines dėmesio reikalaujančias gyventojų grupes. Turint omenyje, kad pastaruoju metu sveikas žmonių senėjimas tapo vienu iš svarbiausių valstybinės politikos sveikatos priežiūros prioritetų, SGM rodiklis vis dažniau yra minimas apibūdinant populiaciją, nes jis aiškiai parodo kaip ilgesnė gyvenimo trukmė yra susijusi su žmogaus sveikata (sergamumo mažėjimo ar didėjimo požiūriu). Atsižvelgiant į jį, Europos Sąjunga SGM įtraukė į Europos bendrijos sveikatos ir struktūrinių rodiklių sąrašą (angl. European Community Indicator (ECHI)), kuriuo remiantis yra vertinami ES strateginiai tikslai (Lisabonos strategija).

Sveikos gyvenimo trukmės tendencijos Lietuvoje jau buvo stebimos Europos komisijos ir valstybių narių EHLEIS inicijuoto (angl. Joint Action European Health and Life Expectancy Information System) projekto metu. 2012 m. tyrimai parodė, kad Lietuvos vyrų SGM buvo trumpesni 3 m. (ES vidurkis – 8,6 m.), o Lietuvos moterų 2,6 m. (ES vidurkis – 8,7) nei bendras ES šalių vidurkis. Pagal Higienos instituto 2017 m. specialistų parengtą dešimtąjį EHLEIS projekto Lietuvai pranešimą teigiama, kad Lietuvos vyrų SGM 2014 m. pateko į penketą trumpiausių ES šalyse (57,6 m.). Vyrų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 69,2 metai, taigi iš jų vidutiniškai 11,6 m. (t.y. 16,8 proc. savo gyvenimo) jie tikėtina, kad pragyvens būdami blogos sveikatos ir sirgdami įvairiomis lėtinėmis ligomis. Moterų SGT rodiklis buvo panašus į ES šalių vidurkį – 61,7 metai, tačiau jos vidutiniškai net 18,4 savo gyvenimo metų (23 proc. viso tikėtino gyvenimo) tikėtina, kad bus blogos sveikatos ir sirgs lėtinėmis ligomis. Lietuvoje vyrų ir moterų SGT sulaukus 65 m. nesiskyrė (6,1 metai). Vidutiniškai ES šalių vyrai ir moterys nuo 65 m. gerai vertindami sveikatą gyveno 1,4 karto ilgiau, nei Lietuvos gyventojai.

Nuo kokių ligų dažniausiai yra mirštama Lietuvoje?

 Pagal Higienos instituto Sveikatos informacijos centro 2016 m. leidinio „Mirties priežastys“ pateiktą informaciją, jau daug metų Lietuvoje vyrauja trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys, kurios sudarė 83,6 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t. y. 56,2 proc., nuo piktybinių navikų – 19,9 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 7,4 proc. visų mirusiųjų.

Kas yra telomerai (kitaip telomeros)ir kodėl jie yra tokie svarbūs?

Jei pro mikroskopą pažvelgtume į žmogaus kūno ląstelių branduolį, tai jame aptiktume 23 poras linijinės struktūros (bakterijos turi žiedinę chromosomų struktūrą) chromosomas, kurių galuose pastebėtume mokslininkų gražiai pavadintas „kepurėles“ – po dvi telomeras (iš viso ląstelėje yra 92 telomeros). Jie yra labai svarbūs ląstelių dalijimosi metu, kadangi jie – lyg sargybiniai saugo chromosomas, nešančias genetinę informaciją, nuo mutacijų (susiliejimo), senėjimo bei mirties. Pačios telomeros neneša jokios genetinės informacijos ir yra sudarytos iš trumpo nuosekliai išsidėsčiusio TTAGGG nukleotidų rinkinio, kuris sudaro linijinius chromosomų galus. Mokslininkai nustatė, kad suaugusio žmogaus telomerų ilgis gali būti net iki 14 tūkstančių nukleotidų. Kuo telomeros ilgesnės, tuo žmogus atrodo jauniau.

Koks yra žmogaus kūno senėjimo mechanizmas?

Manoma, kad ląstelės gyvenimo trukmė yra užkoduota telomerų ilgyje. Biologai nustatė geną ir išskyrė ypatingą proteiną TZAP, kuris yra atsakingas už ląstelių senėjimą žmogaus organizme. Mokslininkai mano, kad būtent šis baltymas nustato maksimalų viršutinį ribinį telomerų ilgį (jie savo ruožtu reguliuoja dauginimosi procesą). Nustatyta, jog somatinės kūno ląstelės dalinasi apie 50 kartų ir kiekvieno pasidalijimo metu jos praranda nuo 50 iki 200 TTAGGG nukleotidų rinkinių. To pasekoje telomerų ilgis trumpėja, kol galiausiai (po tam tikro skaičiaus pasidalijimų) pasiekia kritiškai trumpą ilgį ir chromosomos pradeda lietis tarpusavyje bei sulimpa. Atsiranda taip vadinama Cheifliko riba, ties kuria ląstelės pradeda senti ir žūti apoptozės būdu. Dėl šios priežasties DNR tampa pažeidžiama, ląstelės visiškai nustoja dalytis ir tokiu būdu pradeda senti, tuo pačiu sensta ir visas žmogaus organizmas. Vėliau yra stebimi ir išoriniai odos, plaukų bei kūno pokyčiai. Jei žmogus atrodo jaunai, tai reiškia, kad chromosomose esančių telomerų ilgis yra pakankamai patikimas sveikų gyvenimo metų bei ilgaamžiškumo garantas.

Kodėl vėžinės ląstelės dauginasi nevaldomai ir išsisėja po visą organizmą?

Ląstelių mutacijos (suvėžėjimas) įvyksta tuomet, kai ribinis telomerų ilgis tampa apie 13 kartų pasikartojančių šešių nukleotidų TTAGGG sekų. Mokslininkai taip pat nustatė biochemines galimybes pailginti telomero ilgį fermento telomerazės pagalba, kuri – lyg statybininkas padeda juos atstatyti ir neleidžia trumpėti. Deja, šis fermentas yra aktyvus tik kaulų čiulpų kamieninėse, gemalo ląstelėse, T ir B limfocituose bei vėžinėse ląstelėse, o somatinėse ląstelėse telomerazės nerandama. Todėl somatinei ląstelei besidalinant ir trumpėja telomerai. Tuomet pabunda netoli chromosomų galų esantys už senėjimą atsakingi genai. Vėžinių ląstelių „amžinos jaunystės“ fenomenas bei nemirtingumas paaiškinamas tuo, kad jos turi labai didelio aktyvumo fermentą telomerazę, kuri gali pilnai apsaugoti nuo telomerų trumpėjimo ir tokiu būdu leisti jai iki begalybės nekontroliuojamai ir nevaldomai dauginantis, augti bei duoti daugybines metastazes įvairiuose organuose. Šiuo metu mokslininkai, gydydami vėžinius susirgimus, bando pažaboti per didelį telomerazės aktyvumą antitelomerazinių preparatų pagalba. Už fermento telomerazės funkcijų ląstelėje nustatymą 2009 m. mokslininkai Elizabet Blackburn, Kėrol Greider ir Džekas Šostakas gavo Nobelio premiją.

Kada telomerai gali pailgėti?

Atrasta labai svarbi ir įdomi telomerų savybė – pailgėti ir be jokio papildomo biocheminio poveikio ar įsikišimo. Tam, pasak mokslininkių (E. Epel, E. Blacburn) reikėtų laikytis 7 paprastų sveiko gyvenimo būdo principų:

1. tinkamai subalansuota ir sveikatai palanki mityba;

2. individuali bei nuosekli kiekvienam pritaikyta fizinio aktyvumo programa;

3. streso kontrolė bei jo slopinimo strategijos įvaldymas;

4. socialinės gerovės palaikymas (socialinė aplinka ir stabilūs santykiai);

5. pakankamas ir kokybiškas miegas;

6. žalingų įpročių vengimas;

7. psichikos negalavimų gydymas.

Kodėl žmogaus senėjimą lemia genų ir aplinkos veiksnių sąveika?

Moksliniais tyrimais buvo įrodyta, kad pakeitus gyvenimo būdą, telomerai per 5 metus pailgėdavo apie 10 proc. Taip pat fiziniai pratimai bent 3 kartus per savaitę po 45 min. per pusmetį padidina fermento telomerazės aktyvumą du kartus. Mokslinių tyrimų metu padarytos išvados nustebino tuo, kad žmonės, kurie vartojo daug rupių ruginių miltų produktų, žuvies, riešutų, omega – 3 riebalų rūgščių irgi turėjo ilgesnius telomerus, negu tie, kurie vartojo greitą maistą, baltą duoną bei perdirbtą mėsą. Ypač naudinga pasirodė Viduržemio jūros dieta. Taip pat buvo nustatyta, kad stresas, įtampa trumpina telomerus, nes išsiskiria daug streso hormono kortizolio, kuris užkerta kelią telomerų ilgėjimui. Žmogaus mąstymo būdas, fizinis aktyvumas, sveika gyvensena, tinkamas miego režimas bei mityba – tai yra bene svarbiausi kertiniai veiksniai, kurie kompleksiškai veikdami žmogaus genomą daro įvairius organizmo pokyčius. Todėl, kuo nepalankesnė aplinka, didesnė įtampa ir stresas, tuo daugiau atsiranda įvairių ligų (insultas, vėžys, diabetas, demencija, širdies ir kraujagyslių ligos). Ilgalaikiai neigiami psichologiniai veiksniai, nemiga gali dar labiau pagreitinti telomerų trumpėjimo procesą.

Kodėl reikėtų atsakingai vartoti įvairius papildus?

Mokslininkės E.Epel ir E.Blacburn atkreipė dėmesį į besaikį papildų vartojimą. Jos pataria atsargiai vartoti papildus, nes jie sužadina telomerazės aktyvumą, kurios perteklius gali pražūtingai paskatinti nevaldomą vėžinių ląstelių dauginimąsi (suaktyvinami proonkogenai –„miegantys“ vėžio genai).Taip pat mokslininkai įrodė, kad navikinėse ląstelėse yra sutrikęs normalus telomerų trumpėjimas.

Kodėl telomerai naudojami ne tik žmogaus amžiaus nustatymui?

Daugialypiai moksliniai tyrimai įrodė telomerų ilgio sąsajas ne tik su biologiniu žmogaus amžiumi, bet ir su įvairių neinfekcinių ligų atsiradimu (širdies – kraujagyslių ligos, insultas, vėžys, diabetas, demencija). Trumpėjant telomerams intensyviau vyksta organų susidėvėjimas. Taip pat yra išaiškintas kai kurių paveldimų ligų atsiradimas, esant įvairiems telomerazės defektams (priveda prie ankstyvo ląstelių senėjimo) bei sumažintam jos aktyvumui (aplastinė anemija).

Pagal ką galima įvertinti biologinį žmogaus amžių?

Naujausi moksliniai duomenys rodo, jog atsirado unikali galimybė (pasinaudojus specialia moksliškai pagrįsta metodika) įvertinti žmogaus amžių pagal chromosomų trumpėjimo greitį. Kadangi eksperimentais buvo nustatyta, kad suaugusio žmogaus telomerų ilgis gali svyruoti nuo 6 iki 14 tūkstančių nukleotidų, todėl mokslininkai nesunkiai sukūrė paprastą testą, kurio pagalba ir tapo įmanoma ištirti kiekvieno žmogaus telomerų ilgį. Norint nustatyti žmogaus biologinį amžių, pakanka vien tik atlikti šį telomerų testą, nes kuo jie ląstelėse yra ilgesni (tuo pačiu ilgesnės ir chromosomos), tuo žmogus jauniau atrodo bei yra didesnis jo sveikatos bei ilgaamžiškumo potencialas. Šį testą jau galima atlikti ir Lietuvoje. Sužinojus medikų išvadas, galima būtų unifikuojant kiekvieno žmogaus gyvenimo būdą, asmeniškai pasiūlyti sudarytas sveiko gyvenimo būdo korekcijas.

Kokia yra ilgų sveiko gyvenimo metų recepto paslaptis?

Mokslininkai rekomenduojamą sveiko gyvenimo būdo programą pavadino „Pasidaryk pats“ (angl. Do it your self). Pirmiausia – kiekvienas žmogus individualiai turi permąstyti ir pakoreguoti visą savo dienos režimą (mitybą, fizinį aktyvumą, miegą, emocinę ir psichologinę būseną). Ši saikingo sporto ir sveiko gyvenimo būdo programa yra laikoma vienu iš karališkosios disciplinos požymiu, gelbstinčiu nuo biologinio senėjimo bei streso. Šiuolaikinis mokslas įrodė, kad ne tik fizinis aktyvumas, sveika gyvensena, bet ir teigiamas emocinis nusiteikimas, aktyvindamas miegančius smegenų genus, įjungia tuos, kurie yra atsakingi už kognityvines funkcijas ir turi didelę reikšmę SGM, gyvenimo kokybei bei yra patikimas telomerų stabilumo garantas.

Gydytoja higienistė – epidemiologė, visuomenės sveikatos specialistė

Liucija Urbonienė