infa.lt

Pirmiausia, žinoma, norėtume padėkoti portalui Delf ir jo vadovybei už parodytą dėmesį ir už tai, kad apskritai leido žemiau aptariamos medžiagos autorei publikuoti portale vadinamojo savo „analitinio tyrimo“ rezultatus, tuo pademonstruojant tiek portalo vadovybės, tiek ir pačios autorės profesinio meistriškumo lygį. Sąmoningai nesakome, kokį lygį turime omenyje, – tegu tai nuspręs patys skaitytojai.

Ekrano nuotrauka 2017-10-09 12:12:41

2017 m., spalio 7 d. Pija Ona Indriūnaitė, pagal prisistatymą – „Amsterdamo universiteto magistrė, magistro laipsnį gavusi už „Rusijos informacinio karo tematika“ parašytą magistrinį darbą“, išreiškė susirūpinimą „Lietuvos bendruomenėmis“ parašydama portale Delfi paskelbtą straipsnį „Kremliaus trolių taikinys – nusivylusios ir patiklios bendruomenės“, kuriame papasakojo apie savo kelis mėnesius trukusį „bešališką objektyvų ir intensyvų“ analitinį tyrimą (kokių nedaroma nei Vakaruose, nei pačioje Lietuvoje), kurio metu minėtoji autorė neva sekusi, jos pačios žodžiais tariant, apie 30 „kontraversiškiausių“ Facebook kampelių.

Autorė taip pat pridūrė, kad jos minėti „kampeliai“ – tai įvairių paskirčių Facebook puslapiai lietuvių kalba, „kuriems būdinga nekorektiška, nepadori retorika ir nepasitikėjimo, dezinformacijos bei neapykantos Vakarų visuomenėms bei Lietuvai skleidimas“.

Kaip teigia pati autorė:

„Nereikėjo daug ieškoti (keletas mėnesių visai nedaug), kad sudaryčiau sąrašą puslapių, kurie per paskutinius porą metų viešumoje buvo apkaltinti ar įtarti Kremliaus propagandos skleidimu. Šie kaltinimai daugiausia buvo grindžiami tuo, kad puslapių administracija bei bendruomenė skleidė problematišką retoriką, neapykantos ideologiją ar klaidingą informaciją“.
Pija Ona Indriūnaitė

Šioje vietoje galėtume trumpam stabtelėti ties argumentacija, kuria remiantis, pasak autorės, galima bet ką apkaltinti skleidžiant Kremliaus propagandą:

Tai ne Kremliaus pateikta, Kremliaus apmokama ar jam naudinga informacija, o (citata):

„problematiška retorika, neapykantos ideologija ar klaidinga informacija“,

ką autorė patikslina kaip:

„anti-NATO, anti-JAV, anti-ES, anti-vakarietiškos vertybės, anti-žiniasklaida, anti-Lietuva“.

Toliau eina „analitinio tyrimo“ metu atrastų kelių lietuviškų interneto portalų pavadinimai, t. y. – Laisvas Laikraštis, ekpertai.eu, ldiena.lt ir infa.lt.

„Nepasitenkinimas ir kritika, išreikšta šiuose puslapiuose, nesiekia spręsti sisteminių problemų ir nelygybių. Didžioji dauguma įrašų savo retorika skleidžia neapykantą ir nepagarbą, piktybiškai šaiposi ar menkina tuos, kurių nuomonei nepritaria.“ Pija Ona Indriūnaitė

Skaitytojo komentaras: „neįtikėtina, kaip taikliai Onutė apibūdino delfi, alfa, 15min, lrt…

Infa.lt šioje vietoje visiškai sutiktų su straipsnio autore, jei jos žodžiai būtų adresuoti jos šiandien atstovaujamam ir kitiems,  sisteminiams (gaunantiems užsakymus iš valstybės) portalams. Juolab, prisiminus periodą po paskutinių Seimo rinkimų, kai beveik pusmetį Seimas negalėjo vykdyti jokios konstruktyvios veiklos dėl masinio žiniasklaidos puolimo, o valdančioji dauguma tiesiog buvo priversta vos ne kasdien atsiskaitinėti už visiškai nesusijusius su Seimo darbu dalykus. Tą prisimena visi, kas sekė to meto spaudą.

Nenorime kalbėti už kitus autorės minimus portalus, mat, priešingai jos teiginiui, nesame susiję kažkokiame bendrame tinkle, ar kažkokiu bendru tinklu, gal tik panašiai matome situaciją valstybėje tam tikrais klausimais, tad kalbėsime tik už save.

Kadangi autorė teigia kelis mėnesius sekusi minėtus portalus, tai galimą būtų daryti logišką prielaidą, jog ji turėjo perskaityti ir atrasti begalę medžiagos, kuri ir turėtų pagrįsti jos teiginius.

Tačiau pagrindimų kažkodėl jos rašinyje nėra.

Įdėmiai išsinagrinėję visą P.O.I. straipsnį suradome tik vieno infa.lt portale publikuoto straipsnio antraštę. Pats straipsnis nesusijęs nei su Rusija, nei su Lietuva, nei su neapykantos kurstymu. Tai humoristinio-satyrinio italų portalo „Il Giornale Italiano“ straipsnis, kurio vertimą įdėjome pas save kartu su atitinkamu redakcijos komentaru. Niekur, nei pačiame straipsnyje, nei redakcijos komentare neteigiama, kad straipsnyje paskelbta medžiaga pretenduoja į tyrą tiesą, kad juo suklaidintų skaitytoją. Tik antraštė ir vertimas. Apie neapykantos kurstymą nėra nė kalbos. Siūlome su juo susipažinti:

♦ Italijos vienuolyne vasarą prieglaudą susirado 5 pabėgėliai: 9 vienuolės nėščios

Jokių kitų to, kuo straipsnio autorė bando apkaltinti portalą infa.lt (beje, savo atžvilgiu naudodama daugiskaitą, lyg būtų rašiusi ne viena, ar pagal konkretų užsakymą šalia stovint užsakovui, kas gal ir tikėtina) argumentų ar įrodymų straipsnyje tiesiog nėra.

Kas gan keista, turint omenyje kategorišką užsienyje išsimokslinusios autorės įsitikinimą savo teisumu, ypač po kelis mėnesius trukusio tyrimo, kuriuo buvo galima rasti adatą šieno vežime, o ne tik „bendradarbiavimo su Kremliumi įrodymus“ (jeigu jų būtų buvę). O gal autorė, kaip kozirių tūzą rankovėje turi paslėpusi Kremliaus pervedamų pinigų sąskaitų numerius ir pinigų sumas? Būtų smalsu, jei paviešintų, nes žinome, kad ten mūsų adreso tikrai nėra.

Infa.lt supranta, kad nesant pakankamos patirties propagandos srityje, sunku sufabrikuoti įtikinamus ir kažkam patrauklius kaltinimus dėl darbo Kremliui. Juolab, kad Kremliaus tema tiek nuvalkiota, argumentacija tokia niekinė, o įrodymų, pagrindžiančių straipsnio teiginius, apskritai nepateikta.

Matyt todėl autorė apsidrausdama padaro prierašą savo straipsnyje:

„Tie, kas ieško „įrodymų“, kad tam tikri konkretūs socialiniai puslapiai bei jų sekėjai yra tiesiogiai administruojami ir reguliuojami Maskvos, turėtų suprasti, kad informacinis karas 2017 metais neturėtų būti skaičiuojamas XX amžiaus metodais.”

Šioje vietoje P.O. Indriūnaitė leidžia suprasti, esą, įrodymų jei ir nerasite (ne tie laikai), – vis tiek turite tikėti tuo, ką aš sakau. Kaip ir visi kiti, logiškai neužmušamas argumentas.

Visgi, vienas autorės teiginys vertas panagrinėti atskirai, nes tai visiška loginė klaida, prieštara tam, kas rašoma ir ką bandoma įrodyti (Citata):

„Šis puslapių tinklas verda savo paties (bei Kremliaus) šaltinių sultyse, toliau pūsdamas neapykantos ir nepasitikėjimo kibirkštis, kurios pastatytos ant dezinformacijos pamato.“ Pija Ona Indriūnaitė

Kaip galima teigti, kad portalas Infa.lt „verda savo paties ir Kremliaus šaltinių sultyse“, jeigu pati autorė P. O. I. po kelių mėnesius tyrimo išvargtame savo straipsnyje šį teiginį iliustruoja pateikdama ne rusų, o italų humoristinio portalo straipsnio pavadinimą, atrastą infa.lt portale? Remiantis elementaria logika, tai įrodo visišką priešingybę.

Taigi, pirmoji sakinio dalis neteisinga, o antrąją galima taikyti pačiai autorei, meluojančiai ir teikiančiai dezinformaciją, kuria skatinama neapykanta.

Negerai, kai visuomenei skirtų straipsnių autoriai meluoja, bet visai blogai, kai jie ima pyktis su logika… Bet tai jau ne mūsų problema.

Infa.lt nelaiko savo uždaviniu vertinti visų autorės pateiktų teiginių, tvirtinimų ir jos „suvokiamų“ argumentų lygmens bei kiekvieno teiginio atskirai paėmus. Tegu tai daro „tyrimo“ užsakovai. Visgi mes įtariame, kad autorė šįkart liks be honoraro.

Beje, honoraras… Kelių mėnesių vargas „atliekant tyrimą“ juk nebus už ačiū, todėl kyla natūralus klausimas – kas tą tyrimą užsakė ir apmokėjo? Šiaip, grynai iš smalsumo.

Pabaigai pateikiame vieną po straipsniu atrastą, tuo metu dar neištrintą komentarą (keista, kad save demokratišku laikantis portalas trina komentarus):

„Tenka pastebėti, kad dauguma ale analitikų kalba apie nusivylusią visuomenę, kaip lengvą ,,grobį ” Rusijos propagandistams, tuo pačiu ir kaltindami pačią visuomenę ar bendruomenę . Gal pradėkite kalbėti ne apie pasekmes, o apie priežastis, dėl ko visuomenė ar bendruomenė nusivilia . Kalbėkite apie korupciją vyriausybėse, vyriausybių požiūrį į žmogų, darbdavių savivalę bei dirbančiųjų išnaudojimą ir t.t. Dabar einama lengviausiu keliu, visa kaltė tenka nusivylusiai visuomenės daliai bei Rusijos troliams. Tuo pačiu noriu paklausti vyriausybės atstovų, darbdavių, žurnalistų – kuo jūs patys skiriatės nuo trolių?”