infa.lt

Distanciniu būdu pilotuojamo tanko prototipas | (Vitaly V. Kouzmin / Wikipedia, CC BY)

Autonominiai koviniai robotai „karo meną“ privers pilnai pervertinti aukščiausiu lygmeniu nuo branduolinio atgrasymo politikos laikų, rašo Prancūzijos Limožo universiteto kibernetinio saugumo katedros docentas Thierry Berthier portale Slate.fr.

2015 metais žinoma organizacija Future of Life Institute paskelbė atvirą laišką, pasirašytą daugelio mokslininkų, siekiančių įspėti visuomenę apie grėsmes, susijusias su autonominio ginklo kūrimu. Antrame, šio dabar jau žymaus dokumento paragrafe galima perskaityti įžanginę frazę:

„Jeigu galinga karinė valstybė, nesvarbu kokia, pradės autonominio ginklo kūrimą, tai pasaulinės ginklavimosi lenktynės taps praktiškai neišvengiamos ir galutiniu minimos technologinės trajektorijos punktu aiškiai taps autonominis ginklas – „ateities kalašnikovas“.

Po dviejų metų Rusijos koncernas „Kalašnikov“, rusų gynybos pramonės flagmanas, patvirtino šią pranašystę, pristatydamas savo autonominių ginkluotų robotų seriją. Straipsnyje rašoma, jog pradedant nuo liepos 10, ši kompanija praneša apie savo autonominių kovinių modulių, besiremiančių neuroniniais tinklais, aptinkant, identifikuojant ir automatiškai sunaikinant tikslus, programą.

Reikėtų pažymėti, jog koncernas „Kalašnikov“ nėra autonominės ginkluotės gamybos pionierius: pusiau automatiniai robotai jau buvo kuriami Rusijos gynybos pramonės ir anksčiau, – teritorijų filmavimui, taikinio lokalizavimui ir atliekant paieškos bei gelbėjimo užduotis, tęsia straipsnio autorius. Rusijos serijinis robotizuotas kompleksas „Platforma-M“ buvo ištestuotas ir dabar taikomas robotizuotuose koviniuose padaliniuose.

Konkrečiai, jis dabar naudojamas išminavimui ir jautrių objektų kontrolei Sirijoje, pažymi autorius. Būtina apsvarstyti realų autonominių kovinių robotų indėlį ir apie jų pranašumą prieš „biologinius“ priešininkus.

Rusijos kariuomenė iki 2025 metų pasirengusi robotizuoti daugiau, nei trečdalį savo ginkluotės. Įvairios karo technikos robotizavimas prasidėjo nuo tankų T14 „Armata“ su „dirbtiniu intelektu“ ir distanciniu valdymu, kūrimo. Pasak naujos Rusijos karinės doktrinos, paskelbtos 2015 metais, ateities mūšiuose „žmogus neturi būti tiesioginio susidūrimo zonoje“, – praneša Berthier.

Ateities mūšio evoliucijoje centriniais taps technologinio pranašumo ir aptarnaujančio kontingento pranašumo klausimai, rašoma straipsnyje..

Galima įsivaizduoti maždaug panašaus technologinio ir aptarnaujančio kontingento lygmens robotizuotų padalinių priešininkų mūšį, abipusiai sunaikinant daugybę technikos, bet taip ir neišsiaiškinus nugalėtojo. Susidūrimo tęsinys tada vyks „senoviniu būdu“, tarp gyvų kariškių ir su atitinkamais nuostoliais, nurodo ekspertas.

Galų gale, ilgalaikėje perspektyvoje, neabejotinai utopinėje, galima įsivaizduoti visišką žmonių gyvybių išsaugojimą ateities konflikte, kai pirmoji kariuomenė, nugalėjusi robotizuotame mūšyje, bus priešininkų laikoma karo laimėtoja. Tokiu būdu, technologijos pavers „biologinių karių“, pasmerktų neišvengiamam pralaimėjimui, įtraukimą į karo veiksmus, neracionaliu, teigia autorius.

Lenktynės, autonominės ginkluotės srityje tarp didžiausių šalių – dirbtinio intelekto kūrėjų, – prasidėjo, konstatuoja Slate.fr.