infa.lt

Banksy. Dover, England. foto @banksy Instagram

Europos Sąjungos dienos suskaičiuotos, rašo Estijos parlamento deputatas ir teisės profesorius Igor Griazin The Daily Telegraph leidinyje. Jo nuomone, Europos skilimas neišvengiamas: joje nėra stiprių lyderių, viešpatauja pilkų masių mentalitetas, oficialūs institutai neveikia, o bendra valiuta tik susilpnino ekonomiką. Tačiau ES griūtis vyks tolygiai ir sąlyginai ramiai, rašo autorius.

Istorija kartojasi, tačiau labai įdomūs tie atvejai, kada tai nevyksta rašo estų deputatas. Jis nurodo dviejų imperijų pavyzdžius ir pažymi, kad prieš Romos nuopolį vyko intelektualinė degradacija. Tuo tarpu Rusijoje „tragiškas smukimas“ įvyko iš karto po vienos iš „intelektualinių viršūnių“ – po Jesenino, Rachmaninovo, Malevičiaus.

Turint omenyje, kad „kultūrinis šedevras“, lydėjęs Europos Sąjungą, – tai dainų konkursas „Eurovizija“, visai logiška užduoti klausimą – ar Europos Komisijos krachas vyks lėtai, ar įvyks vienu ypu, svarsto straipsnio autorius. Jis įsitikinęs, jog politiniu, ekonominiu, mentaliniu ir teisiniu atžvilgiu šis procesas bus labai sudėtingas.

Natūraliai demokratinei Europos šalių tendencijai silpninant ryšius su ES priešinasi profesionali nomenklatūra, ypatingai Europos Komisijos valdininkai, todėl, kad ji aprūpina juos labai nemažomis lėšomis išgyvenimui. Kalbant apie referendumus dėl pasitraukimo iš ES galima nesirūpinti: Europos komisija turi pakankamą inercijos galią tam, kad sutrukdytų visuomeniniams judėjimams įsitvirtinti ar nuslopinti juos, įsitikinęs Griazinas.

Kaip ir kitos imperijos, judančios link savo saulėlydžio, ES slopina savo vidinę opoziciją. Ryšium su tuo įdomus kitokio mąstymo prigimties ir terpės, kuriame jis egzistuoja, derinys. ES priversta permąstyti nuosavą demokratiją, kad galėtų pateisinti jos beviltišką kovą, tęsia estų politikas ir teisininkas.

Jo pastebėjimu, visi progresyvūs pasikeitimai Europos Sąjungoje – ar tai būtų „brexit“, įvairių „piratinių judėjimų“ plėtra, Vengrijos, Čekijos ir kitų valstybių suverenios savimonės sustiprėjimas ir panašiai, vyko sąlyginai ramiai ir kasdieniniu režimu. Todėl yra pagrindo manyti, jog tolesnis byrėjimas vyks tokiu pat režimu, rašoma The Daily Telegraph leidinyje.

Europos Sąjunga turėjo prasmės egzistuoti prieš 50 metų, tačiau dabar jos nebėra, įsitikinęs Griazinas. Tikslas išsaugoti taiką kontinente žlugo Ukrainoje, Gruzijoje, Balkanuose, Užkaukazėje. Masinis terorizmas – iš esmės irgi karas. Turint omenyje griežtai egoistinius kai kurių šalių interesus, o taip pat eilę istorinių incidentų, Europos komisija jau nebetinka taikos išsaugojimui, tvirtina teisės profesorius.

Kad tą įrodytų, jis aptaria vieningos valiutos egzistavimą. Griazino nuomone, ji dar labiau išjudina ir taip silpnus Europos ekonomikos pamatus ir susilpnina jos konkurentabilumą. Mastricho kriterijai , kurių pagrindu vykdomas priėmimas į euro zoną, taikomi selektyviai ir tarnauja mažumai Europos Sąjungoje, padedant plėtoti nesąžiningą verslo praktiką. Galų gale, daugelis statistikos organų Europos Sąjungoje tiesiog meluoja, pabrėžia politikas.

Tuo pat metu pati sistema priešinasi skaidrumui, kuris galėtų pakoreguoti situaciją. Kritiškai nusiteikusioms demokratinėms jėgoms Europos Sąjungoje klijuojamos „ekstremistų“ ar „ultradešiniųjų“ etiketės, o ministrai, stojantys už suverenias teises ir demokratines savo šalių laisves ES atžvilgiu, būna puldinėjami ir įžeidinėjami. Be to, papildomos rizikos susidaro dėl ideologinių apribojimų naudoti policijos pajėgas iš baimės būti apkaltintiems rasizmu.

Visi šie intelektualiniai ir ideologiniai faktoriai nurodo į tai, jog šiame permainų etape neturime charizmatiškų lyderių, pažymima straipsnyje. Europos Sąjungoje dabar viešpatauja „pilkos masės valdžios“ mentalitetas ir klesti oficialių įstaigų šventinis dykinėjimas, rašo Igor Griazin.

Pasak jo, kadangi ES nėra stiprių lyderių, – nėra ir jų sekėjų. Vedantys ES asmenys iš tiesų niekur nieko neveda – jie tik dalyvauja bendrame judėjime. Todėl paprastiems žmonėms telieka tik laukti ir stebėti besivystančius įvykius, gęstant Europos idėjai.

Šia „intelektualią tuštumą“ užpildo bendradarbiavimo tinkle perspektyva, tikina straipsnio autorius. Visuomeninė-politinė Europos plėtra bus apsprendžiama naujų masinės informacijos priemonių ir savaiminių pilietinių judėjimų pagalba. Šiuo atveju ateitį lems ne politinės partijos, o viešų pokalbių kambariai (chatai), sako Estijos deputatas. Jo nuomone, tikslas slypi ne tame, kad būtų vadovaujama šiai vystymosi krypčiai, o tame, kad būtų dalyvaujama joje ir siekiama įgyvendinti laisvės siekio vertybes jos viduje.

Brexit – tai ne ypatingas vienetinis atvejis, o tik vienas iš įvykių epizodų ES byrėjimo kelyje. „Anksčiau mes matėme arabų pavasarį“, o kartą apsisukę pamatysime „Europos rudenį“, todėl, kad „ES dienos suskaičiuotos“, – reziumuoja Igor Griazin savo straipsnyje The Daily Telegraph.

Mieli skaitytojai, jei manote, kad medžiaga, teikiama „infa.lt” buvo jums nors truputį naudinga, jūs galite prisidėti paremdami svetainę SMS ar kitu Jums patogiu būdu