infa.lt

Europos komisija stiprina kovą su mokesčių vengimu

Europos komisija stiprina kovą su mokesčių vengimu

liepos 16
01:01 2017

Mokesčių naštaEuropos komisija nutarė sustiprinti kovą su mokesčių vengiančiais subjektais ir sudarė „juodąjį 30 ofšorų sąrašą“ , kuris dabar bus jos nuolat atidžiai stebimas. Pati didžiausia pasaulyje koncentracija – virš 30 ofšorinių kompanijų – pažymėta Karibų baseine. Po tris ofšorines kompanijas veikia Azijoje ir Afrikoje, penki ofšorai – Ramiojo vandenyno regione. Kažkuri „mokesčių rojų“ dalis (tax havens) kaip ir anksčiau yra Europoje. Tarp jų – Monakas, Andora, Lichtenšteinas IR Gernsio sala, o taip pat Kipras ir Malta. Sudarydama juodąjį sąrašą Europos komisija nori sustiprinti spaudimą kaip patiems ofšorams, taip ir jų klientams, kurių tarpe yra ir stambiausios pasaulinės kompanijos Konkrečių baudžiamųjų priemonių sąrašas Briuselyje kol kas dar nepaskelbtas, o bet jos neabejotinai bus.

Problema brendo jau seniai: mokesčių vengėjai, kaip privatūs asmenys taip ir transnacionalinės korporacijos, išveda milijardus dolerių ir eurų į ofšorus, perkeldami mokesčių naštą ant paprastų piliečių ir sąžiningų kompanijų pečių. Neseniai vykęs skandalas su „Panamos dokumentais“, tik vienas iš pavyzdžių to, kokia aštri visuomenės ir politikų akyse tapo finansinės korupcijos problema. Kapitalų išvedimu į ofšorines kompanijas užsiima ne tik privatūs asmenys, bet ir stambiausi pasaulio koncernai (Apple), o taip pat gerbiamos valstybės (Britanija, Airija).

Problema tampa iš tiesų globalaus pobūdžio, ir Europos komisijos iniciatyva – tik pradinis, kovos su šiuo pasauliu blogiu, etapas. Pačių pirmutinių reikalavimų tarpe – finansinių operacijų skaidrumas, apsikeitimas mokesčių informacija, ir nors sąlyginė mokesčių lygmenų „harmonizacija“ Europoje. Šiandien skirtumai šioje srityje labai dideli: korporatyviniai mokesčiai sudaro virš 34% Prancūzijoje, ir tik 12,5% Airijoje. Tai praktiškai reiškia nesąžiningą konkurenciją perviliojant klientus į labiau palankius „mokestinius užutekius“.

Pirmoji Europos komisijos iniciatyva kovojant su „mokesčių užutekiais“, pradėta 2016-ųjų balandį, susidūrė su įnirtingu eilės šalių, pirmoje eilėje Didžiosios Britanijos, Airijos ir Liuksemburgo. Pasipriešinimu. Jos užblokavo dokumentą, tuo metu, kai diskusijos dalyviai įklimpo ginčuose – ką galima, o ko nereikia įtraukti į „juoduosius sąrašus“. Slovakija tada pateikė kompromisinį pasiūlymą – išsiaiškinti, ar šalis su žemu mokesčių lygmeniu iš tiesų yra kompanijos realios ūkinės veiklos vykdymo vieta, ar tik „prirašymo uostu“.

Dabar Europos komisija eilinį kartą nutarė „harmonizuoti“ (maksimaliai suartinti) kompanijų Europoje apmokestinimą, kadangi analogiškas bandymas 2016 metasi nedavė jokių rezultatų. Pasak naujojo projekto, visi kompanijų pelnai ir nuostoliai ES teritorijoje turi būti įtraukti ėį centrinį mokesčių registrą. „Harmonizacijos“ poveikis būtinuoju būdu apima ir transnacionalines korporacijas. Nors pilna mokesčių unifikacija ES erdvėje neįvyks, – bus pašalinti akivaizdžiausi neatitikimai. Europos komisijos duomenimis, Apple kompanija 2014 metais sumokėjo 0,005% mokestį nuo savo europietiškųjų pelnų. Palyginimui, – austrų įmonė sumokėtų korporatyvinį 25% mokestį, plius dar 27% dividendų išmokėjimo akcininkams atveju.

Būtent šie skirtumai mokesčių surinkime ir verčia Europos komisiją sudaryti nors pačius elementariausius mokesčių „harmonizacijos“ mechanizmus. Prie viso to, kaip pareiškė ekonomikos ir finansų eurokomisaras Pjeras Moskovisis (Pierre Moscovici), turint omenyje atskirų ES šalių specifiką, pilno sulyginimo ir minimalių mokesčių lubų nebus.

Visumoje, europiečiai palankia priima bandymus padėti tašką transnacionalinių korporacijų mokestiniam sukčiavimui. Dar labiau juos piktina atskirų šalių politika, tokių kaip Airija, kurios gudrių mokestinių schemų dėka įgauna nepateisinamą pranašumą prieš kitas ES šalis (niekas nedraudžia ir kitoms ES šalims susilyginti su Airija mažinant mokesčius – vert – past). Būtent dirbtiniu būdu sumažinti korporatyviniai mokesčiai privilioja į Airiją milijardines investicijas, pirmiausia iš JAV, tame tarpe jau minėtą Apple koncerną.

Tai liečia ir Lichtenšteiną, kuris bandė sukurti „mokesčių rojų“ Europos centre, tačiau spaudžiant Briuseliui buvo priverstas pakoreguoti savo įstatymus.

Įnirtingos mokestinės konkurencijos dėka, daugelis Europos šalių jau sumažino savo korporatyvinių mokesčių dydžius (Austrija nuo 34% iki 25 nuo pelno, Vokietija – nuo 56,8% iki 29, 7%).

Patį atkakliausią pasipriešinimą bet kokiems bandymams uždėti kontrolės apynasrį ofšorams rodo Britanija. Kad išsaugotų ofšorų ir kitų prekybinių privilegijų neliečiamumą, Londonas grasina Europos Sąjungai dempingu – nacionalinio korporatyvinio mokesčio sumažinimu nuo 27% iki 11%.

Britanijos pozicija aiški – ji gina savo „mokesčių įlankas“ – Džersio ir Gernsio salas, o taip pat Virginijos salas. Londonas reaguoja agresyviai ir grasina paversti Britaniją vienu didelio ofšoru, jeigu Briuselis nekreips dėmesio į jos ypatingą poziciją, o taip pat negarantuos laisvos prieigos į Europos rinką po Brexit’o. Be to, Londonas atsisako pateikti Europos komisijai informaciją apie amerikiečių firmas veikiančias Britanijos teritorijoje. Tai prieštarauja ES normoms, tačiau atitinka JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) reikalavimus ir sudaro prielaidas pasirašyti amerikiečių-britų susitarimą dėl laisvos prekybos.

Europos Sąjungoje jau susimąstoma, kaip techniškai įveikti Didžiosios Britanijos ir kitų šalių veto, kuriuo jos atsisako suteikti informaciją apie savo „mokesčių rojus“. Eilė Europos politikų mano, jog „juodąjį sąrašą“ gali įtvirtinti 24 ES šalys, tuomet, kaip 4 šalys (Britanija, Airija, Lichtenšteinas ir Liuksemburgas) liks už šios europietiškosios iniciatyvos borto. Bet kuriuo atveju, ofšorams Europoje paskelbta kova. Ir tai viena Britanijos pasitraukimo iš ES priežasčių.

Tuo pačiu Europos komisija pažymi, jog faktinis mokesčių vengimas egzistuoja visose Europos šalyse, o ne tik Airijoje.

Transnacionalinės korporacijos, tokios kaip Ikea, Starbucks ir ypač interneto gigantai Google, Amazon, Facebook ir Аpple atranda landas, kad išvengtų sąžiningo mokesčių mokėjimo Europoje, nors čia jos uždirba milijardus eurų.

Ateityje Europos komisija planuoja pritraukti laikytis pagrindinių finansinių taisyklių ir šalis, esančias už ES ribų. Ryšium su tuo yra kuriamas globalus „juodasis ofšorų ir šalių pažeidžiančių mokesčių normas sąrašas“. Į šį sąrašą gali patekti ir JAV, San-Marinas, Andora ir Monakas.

Tuo pačiu Europos komisija kuria juridinį termino „ofšoras“ pagrindimą. Nulinis ar minimalus apmokestinimas – tai tik vienas iš kriterijų, „mokesčių užutekis“ – pakankamai sudėtingas mechanizmas, suteikiantis įvairias finansines ir juridines privilegijas mokesčiu vengėjams.

Kovą su ofšorais ekspertai sulygina su labai painaus Puzle sprendimu. Tačiau pirmajame etape efektyvūs bus ir patys paprasčiausi būdai. Europos komisija nurodė, jog pradedant 2020 metais, stambūs, keliose šalyse veikiantys koncernai, privalės mokėti mokesčius ten, kur jie gauna pagrindinį pelną. Tai palies, konkrečiai, tas įmones, kurios naudojasi Airija ar ofšorais kaip savo „prirašymo uostais“.

Gerbiami skaitytojai, jei manote, kad medžiaga, pateikta „infa.lt“ buvo jums nors truputį naudinga, jūs galite prisidėti paremdami svetainę Jums patogiu būdu

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar tikite, jog po Alytaus gaisro aptarimo vyriausybėje, kas nors šioje srityje pasikeis į gerą?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, verta dėmesio: *Europos komisija stiprina kovą su mokesčių vengimu* - nuoroda: https://infa.lt/16591/europos-komisija-stiprina-kova-su-mokesciu-vengimu/