infa.lt

ve.lt nuotrauka

„Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo kitas teisinės gynybos priemones,“ – remdamasis šia nuostata socialdemokratas Julius Sabatauskas Seimui  teikė  Konstitucijos pataisą, kurios pagrindu bet kuris Lietuvos pilietis galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, o šis tirtų jo kompetencijai priskirtus asmenų skundus.

Deja, kai kurie konservatoriai ir netgi TS-LKD lyderiai – G. Landsbergis, I Degutienė – nebalsavo už šią Konstitucijos įstatymo pataisą Seime. „Taip buvo sužlugdyta galimybė kiekvienam Lietuvos piliečiui ginti savo konstitucines teises ir laisves kreipiantis į Konstitucinį teismą, dabar ši teisė išlieka, galima sakyti, tik tam tikram politiniam elitui – Seimo nariams, Prezidentei, Vyriausybei,“ – sako Konstitucijos pataisą siūlęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas.

Pirmojo priėmimo metu už projektą balsavo 90 Seimo narių, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 7 parlamentarai. Tačiau, tam kad jis būtų priimtas, už pataisas turėjo balsuoti bent 94 Seimo nariai.

Konstitucijos pataisomis buvo siūloma nustatyti, kad kiekvienas asmuo turėtų teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo ar kito Seimo akto, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės akto, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeistų šio asmens konstitucines teises ir laisves. Šio kreipimosi sąlyga – asmuo turėtų teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą tik pasinaudojęs visomis teisinės gynybos priemonėmis.

Priėmimo metu dėl Konstitucijos keitimo įstatymų projektų balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka. Konstitucijos keitimai laikomi Seimo priimtais, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.

LRS informacija