infa.lt

JAV prezidentas Donaldas Trampas Briuselyje atvyko susitikti su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku, 2017 gegužės 25 d. | REUTERS/Eric Vidal

Hisao Tonedachi

Neseniai miręs buvęs JAV prezidento patarėjas Zbignevas Bžezinskis ir buvęs JAV valstybės sekretorius Henris Kisindžeris buvo amerikiečių diplomatijos pagrindas. 1990-ųjų antroje pusėje, kai po TSRS griūties JAV tapo vienintele super-valstybe, jie šlovino amerikietiškos kultūros ir demokratijos patrauklumą tam, kad būtų palaikoma JAV hegemonija, rašoma Japonijos tinklapyje Nihon Keizai.

Tai – mąstymo būdas, kuris atitinka tarptautinio politologo Jozepho Nye „minkštosios galios“ koncepciją. Prie tokių „kietų galių“ kaip karinė ir ekonominė jėga, prisideda patrauklumas ir įtakingumas, kurias turi vertybės ir idėjos. Jie palaikė lyderiaujantį JAV vaidmenį. Būtent to trūksta Kinijai, siekiančiai atsistoti į vieną eilę su JAV.

Dabar šios vertingos ir stipriosios JAV savybės kenčia nuo prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) veiksmų, kas veda link viso pasaulio destabilizacijos. Pasitraukimas iš Paryžiaus susitarimo klimato kaitos klausimais, taip pat neišvengiamai kenkia JAV lyderystei ir įtakai.

Savo vizito į Europą, įvykusio prieš mėnesį metu, amerikiečių lyderis į pirmąsias gretas prastūmė savo šalies svarbą, sukritikavo prekybos deficitą su Vokietija, o taip pat sugriovė europiečių pasitikėjimą ne tik globalaus atšilimo, bet ir pabėgėlių problemos atžvilgiu. Ne veltui Vokietijos kanclerė A. Merkel išsireiškė“ „Pasibaigė periodas, kai galėjome pasitikėti kita šalimi“.

2003 metais dėl Irako karo atsirado trintis tarp JAV iš vienos pusės ir Prancūzijos su Vokietija iš kitos pusės, tačiau dabartinis atšalimas įvyko pirmą kartą nuo to meto.

Kokios rizikos kils, jei susvyruos Europos-Amerikos sąjunga? Norėtųsi paanalizuoti šį klausimą turint omenyje geopolitinį kontekstą.

Zbignevas Bžezinskis išsakė įdomią nuomonę šiuo atžvilgiu. Knygoje, publikuotoje prieš 20 metų, jis pabrėžė, kad Europa taps šachmatų lenta, ant kurios vyks kova dėl pasaulinės hegemonijos. Taip pat jis pažymėjo Ukrainos svarbą, kuri randasi tarp Rusijos ir Europos.

Taip pat jis parašė, jog, jeigu Rusija susigrąžins į savo kontrolę Ukrainą, atgavusią nepriklausomybę po TSRS griūties, tai ji gaus į savo rankas galimybę tapti imperija, besidriekiančia nuo Europos iki Azijos.

Praėjus nekuriam laikui Rusija suaktyvėjo. 2014 metais ji aneksavo ukrainietišką Krymą ir pradėjo karinę operaciją Ukrainos rytuose, siekdama palaikyti prorusiškas jėgas, kovojančias už nepriklausomybę nuo Kijevo. Vakarai išreiškė protestą ir įvedė sankcijas, kurios galioja iki pat šios dienos.

Rusijos tikslai greičiausiai nėra imperializmo plėtra, o siekis išsaugoti savo įtaką potarybinėje erdvėje ir atstovėti prieš NATO bei ES, plečiančiomis savo įtaką.

Rusija keičia Status Quo jėga ir griauna nusistovėjusią pasaulinę tvarką. Tai kelia nerimą kaimyninėms šalims. Praėjusį mėnesį, susitikimo su Japonijos žurnalistais metu, Lenkijos URM vadovas Vitoldas Vasčikovskis sukritikavo Rusiją, pareiškęs, jog ji kelia grėsmę pasaulio stabilumui. Jis paragino sustiprinti gynybinę Europos galią.

Pereitais metais HATO šalių narių vadovų susitikimo metu buvo nutarta išskleisti naujus padalinius Lenkijoje ir Baltijos šalyse. Tai yra, jie ėmė stiprinti NATO šalių gynybinę galią atsižvelgdami į Rusijos grėsmę. Kartu su tuo, aukščiausio lygio susitikimo Briuselyje, įvykusiame pereitą mėnesį metu, Donaldas Trampas, pirmą kartą dalyvaujantis tokiame renginyje, nuvylė Europos šalis, kadangi nieko nepasakė apie kolektyvinį NATO saugumą.

Trampas tvirtina, jog visų narių išlaidos turi būti vienodomis, tačiau europiečių pusė pirmiausiai laukė, jog jis išreikš pirmiausia savo suinteresuotumą visumoje.

Europa ir JAV nesuderino santykių sistemos, kas būtina padaryti dar iki NATO bei ES išplėtimo. Pasekoje tai tapo trinties atsiradimo su Rusija priežastimi. Jeigu šiame fone amerikiečių-europiečių sąjunga susilpnės, santykiai su Rusija taps dar labiau nestabilūs.

Tai atsilieps ir ryšiams su Kinija.

Susan Rice dirbusi Obamos patarėja, paskelbė straipsnį laikraštyje The New York Times, kuriame uždavė klausimą: Jeigu Kinija kels grėsmę amerikiečių ir azijiečių sąjungininkams judėjimo laisvei Pietų Kinijos jūroje, ar europiečiai sąjungininkai ateis ginti amerikiečių lyderio, kuris paskelbė „JAV aukščiau visko“ ir sulaužė pažadus, susijusius su NATO?

Priemonės Rusijos ir Kinijos atžvilgiu – tai išimtinai sudėtinga ir delikati politinė užduotis. JAV – Europa ir JAV – Japonija – tai dvi sąjungos, kurios turi veikti ne atskirai, o bendrai. Jeigu Japonija, JAV ir Europa palaikys glaudžią tarpusavio sąveiką, – tai padės išsaugoti pasaulio tvarką, pagršstą laisve ir demokratija, ir kuri buvo sukurta po Antrojo pasaulinio karo.

Jeigu Japonija didžiuojasi savo diplomatiniais santykiais su JAV, tai ji turi pritaikyti juos globaliai diplomatijai ir vaidinti lyderio vaidmenį.