infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Prancūzijos „CAC 40“ indeksas smunka, o pranešimas apie pirmalaikius rinkimus Ispanijoje didina neapibrėžtumą euro zonoje.

Euras JAV dolerio atžvilgiu nukrito į žemiausią lygį per 17 mėnesių, augant susirūpinimui, kad Prancūzijos skolos padėtis gali kelti grėsmę visos bendrosios valiutos bloko stabilumui, praneša „The Guardian“ leidinys.

Pirmadienį prekybos pradžioje bendroji valiuta JAV dolerio atžvilgiu atpigo 0,8% ir nukrito žemiau 1,12 JAV dolerio ribos – tai žemiausias lygis nuo 2025 m. gegužės. Per šį mėnesį euras atpigo apie 1,2%; taip paspartėjo kritimas JAV dolerio atžvilgiu – nuo ​​sausio mėnesį fiksuoto 1,20 JAV dolerio piko valiuta jau prarado apie aštuonis centus vertės.

Investuotojų teigimu, euro vertės kritimą lėmė nuogąstavimai dėl augančių Prancūzijos skolos aptarnavimo sąnaudų (Palūkanų už paskolas išmokėjimo), vyriausybei bandant suvaldyti įtemptą viešųjų finansų padėtį, ir artėjant kitais metais vyksiantiems prezidento rinkimams.

Pirmadienį Prancūzijos „CAC 40“ indeksas, atspindintis didžiųjų bendrovių akcijų kainas, smuko 1%, tuo tarpu kitose Europos rinkose fiksuotas kilimas. „FTSE 100“ indeksas pakilo 0,2^, o Vokietijos „DAX“ indeksas beveik nepakito.

Neapibrėžtumą euro zonoje taip pat padidino pirmadienį Ispanijos premjero Pedro Sánchezo paskelbti pirmalaikiai rinkimai; jie buvo paskelbti po to, kai praėjusią savaitę dešiniosios pakraipos partijos blokavo skubų būsto apsaugos įstatymą.

Madrido pagrindinis „Ibex 35“ indeksas pakilo 0,5 proc.

„Savaitės pradžioje dėmesio centre atsiduria Europa, nes bloką veikia fiskalinio ir politinio pobūdžio problemos, – teigė „XTB“ tyrimų vadovė Kathleen Brooks. – Pagrindinis susirūpinimo židinys yra Prancūzija, tačiau pirmalaikiams rinkimams ruošiasi ir Ispanija, o tai dar labiau didina investuotojų nerimą.“

Dėl karo Irane sukeltų rinkų svyravimų visame pasaulyje masiškai parduodant valstybės obligacijas, Prancūzijos 10 metų trukmės vyriausybės obligacijų pajamingumas (iš esmės – palūkanų norma) praėjusią savaitę pasiekė aukščiausią lygį nuo 2002 m., nors penktadienį kiek sumažėjo.

Dėl to skirtumas tarp Prancūzijos ir Vokietijos skolinimosi kaštų – svarbus investuotojų nerimo rodiklis – pasiekė didžiausią reikšmę nuo 2012 m., kai euro zonoje buvo pats valstybės skolos krizės įkarštis.

Investuotojai atidžiai stebi Paryžiaus fiskalinę padėtį ir nerimauja, kad prezidento rinkimai bei parlamentas, kuriame nė viena partija neturi daugumos (stiprėjant Marine Le Pen vadovaujamai dešiniųjų partijai „Nacionalinis susivienijimas“), gali apsunkinti vyriausybės pastangas sumažinti milžinišką biudžeto deficitą.

Prancūzijos ministro pirmininko Sébastieno Lecornu mažumos vyriausybė praėjusį mėnesį paskelbė planus sutaupyti 54 mlrd. eurų ir taip sumažinti skolinimosi mastą; šis žingsnis žymi aštrios politinės kovos pradžią.

Prezidento Emmanuelio Macrono centristinei administracijai patiriant spaudimą dėl visoje šalyje vykstančių streikų ir protestų, biudžeto priemonės apima pensijų išlaidų bei valstybės institucijų finansavimo (išskyrus krašto apsaugą) mažinimą.

S. Lecornu teigimu, šios taupymo priemonės leis sumažinti biudžeto deficitą nuo 5,5% BVP šiais metais iki 5% kitais metais. Jis įspėjo, kad nesiimant veiksmų atotrūkis tarp viešųjų išlaidų ir pajamų gali pasiekti 6,5 proc.

Vis dėlto investuotojai baiminasi, kad politinis spaudimas gali sužlugdyti fiskalinio konsolidavimo pastangas, taip padidindamas skolinimosi poreikį ir Prancūzijos skolos naštą tuo metu, kai vyriausybės skolinimosi kaštai sparčiai auga.

Analitikai įspėjo, kad įtampa Prancūzijos obligacijų rinkoje gali persikelti į kitas euro zonos šalis ir pakurstyti nuogąstavimus dėl galimo sugrįžimo prie 2010-ųjų valstybės skolos krizės scenarijaus.

Tai vyksta nerimaujant dėl ​​iššūkių, su kuriais susiduria Europos Centrinis Bankas: augančio infliacinio spaudimo dėl karo Artimuosiuose Rytuose ir rizikos, kad Prancūzijos skolos problemos išplis visoje euro zonoje.

Italijos banko „UniCredit“ valiutų rinkos strategas Roberto Mialichas teigė: „Investuotojai vis dar neatmeta galimybės pasinaudoti tolesniu euro kurso kritimu, todėl artimiausiu metu gali būti vėl išbandyta 1,10 JAV dolerio riba.

Taip pat euro kursą spaudžia auganti politinė įtampa euro zonoje (visų pirma Prancūzijoje ir Ispanijoje) bei baimė, kad problemos gali persimesti į visą Europos valstybės skolos rinką.“

„The Guardian“ leidinys nepaminėjo milžiniškos ES bendros skolos, kurios mokėjimą norima atidėti, kas irgi neprisidės prie ES mokumo įvaizdžio stiprinimo.