infa.lt

Euras JAV dolerio atžvilgiu nukrito į žemiausią lygį per 17 mėnesių

INFA.LT
2026.10.05 14:57
ECB, euras ir energetikos krizė

Foto: infa.lt / DI

Prancūzijos „CAC 40“ indeksas smunka, o pranešimas apie pirmalaikius rinkimus Ispanijoje didina neapibrėžtumą euro zonoje.

Euras JAV dolerio atžvilgiu nukrito į žemiausią lygį per 17 mėnesių, augant susirūpinimui, kad Prancūzijos skolos padėtis gali kelti grėsmę visos bendrosios valiutos bloko stabilumui, praneša „The Guardian“ leidinys.

Pirmadienį prekybos pradžioje bendroji valiuta JAV dolerio atžvilgiu atpigo 0,8% ir nukrito žemiau 1,12 JAV dolerio ribos – tai žemiausias lygis nuo 2025 m. gegužės. Per šį mėnesį euras atpigo apie 1,2%; taip paspartėjo kritimas JAV dolerio atžvilgiu – nuo ​​sausio mėnesį fiksuoto 1,20 JAV dolerio piko valiuta jau prarado apie aštuonis centus vertės.

Investuotojų teigimu, euro vertės kritimą lėmė nuogąstavimai dėl augančių Prancūzijos skolos aptarnavimo sąnaudų (Palūkanų už paskolas išmokėjimo), vyriausybei bandant suvaldyti įtemptą viešųjų finansų padėtį, ir artėjant kitais metais vyksiantiems prezidento rinkimams.

Pirmadienį Prancūzijos „CAC 40“ indeksas, atspindintis didžiųjų bendrovių akcijų kainas, smuko 1%, tuo tarpu kitose Europos rinkose fiksuotas kilimas. „FTSE 100“ indeksas pakilo 0,2^, o Vokietijos „DAX“ indeksas beveik nepakito.

Neapibrėžtumą euro zonoje taip pat padidino pirmadienį Ispanijos premjero Pedro Sánchezo paskelbti pirmalaikiai rinkimai; jie buvo paskelbti po to, kai praėjusią savaitę dešiniosios pakraipos partijos blokavo skubų būsto apsaugos įstatymą.

Madrido pagrindinis „Ibex 35“ indeksas pakilo 0,5 proc.

„Savaitės pradžioje dėmesio centre atsiduria Europa, nes bloką veikia fiskalinio ir politinio pobūdžio problemos, – teigė „XTB“ tyrimų vadovė Kathleen Brooks. – Pagrindinis susirūpinimo židinys yra Prancūzija, tačiau pirmalaikiams rinkimams ruošiasi ir Ispanija, o tai dar labiau didina investuotojų nerimą.“

Dėl karo Irane sukeltų rinkų svyravimų visame pasaulyje masiškai parduodant valstybės obligacijas, Prancūzijos 10 metų trukmės vyriausybės obligacijų pajamingumas (iš esmės – palūkanų norma) praėjusią savaitę pasiekė aukščiausią lygį nuo 2002 m., nors penktadienį kiek sumažėjo.

Dėl to skirtumas tarp Prancūzijos ir Vokietijos skolinimosi kaštų – svarbus investuotojų nerimo rodiklis – pasiekė didžiausią reikšmę nuo 2012 m., kai euro zonoje buvo pats valstybės skolos krizės įkarštis.

Investuotojai atidžiai stebi Paryžiaus fiskalinę padėtį ir nerimauja, kad prezidento rinkimai bei parlamentas, kuriame nė viena partija neturi daugumos (stiprėjant Marine Le Pen vadovaujamai dešiniųjų partijai „Nacionalinis susivienijimas“), gali apsunkinti vyriausybės pastangas sumažinti milžinišką biudžeto deficitą.

Prancūzijos ministro pirmininko Sébastieno Lecornu mažumos vyriausybė praėjusį mėnesį paskelbė planus sutaupyti 54 mlrd. eurų ir taip sumažinti skolinimosi mastą; šis žingsnis žymi aštrios politinės kovos pradžią.

Prezidento Emmanuelio Macrono centristinei administracijai patiriant spaudimą dėl visoje šalyje vykstančių streikų ir protestų, biudžeto priemonės apima pensijų išlaidų bei valstybės institucijų finansavimo (išskyrus krašto apsaugą) mažinimą.

S. Lecornu teigimu, šios taupymo priemonės leis sumažinti biudžeto deficitą nuo 5,5% BVP šiais metais iki 5% kitais metais. Jis įspėjo, kad nesiimant veiksmų atotrūkis tarp viešųjų išlaidų ir pajamų gali pasiekti 6,5 proc.

Vis dėlto investuotojai baiminasi, kad politinis spaudimas gali sužlugdyti fiskalinio konsolidavimo pastangas, taip padidindamas skolinimosi poreikį ir Prancūzijos skolos naštą tuo metu, kai vyriausybės skolinimosi kaštai sparčiai auga.

Analitikai įspėjo, kad įtampa Prancūzijos obligacijų rinkoje gali persikelti į kitas euro zonos šalis ir pakurstyti nuogąstavimus dėl galimo sugrįžimo prie 2010-ųjų valstybės skolos krizės scenarijaus.

Tai vyksta nerimaujant dėl ​​iššūkių, su kuriais susiduria Europos Centrinis Bankas: augančio infliacinio spaudimo dėl karo Artimuosiuose Rytuose ir rizikos, kad Prancūzijos skolos problemos išplis visoje euro zonoje.

Italijos banko „UniCredit“ valiutų rinkos strategas Roberto Mialichas teigė: „Investuotojai vis dar neatmeta galimybės pasinaudoti tolesniu euro kurso kritimu, todėl artimiausiu metu gali būti vėl išbandyta 1,10 JAV dolerio riba.

Taip pat euro kursą spaudžia auganti politinė įtampa euro zonoje (visų pirma Prancūzijoje ir Ispanijoje) bei baimė, kad problemos gali persimesti į visą Europos valstybės skolos rinką.“

„The Guardian“ leidinys nepaminėjo milžiniškos ES bendros skolos, kurios mokėjimą norima atidėti, kas irgi neprisidės prie ES mokumo įvaizdžio stiprinimo.

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 147

Žymos:

Komentarų: 0

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

komentarai 4 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius.  Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Gintaras Furmanavičius. Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą

Jei išėjus ima lyti, Rusas kaltas čia, brolyti! Jei premjeras nupindėjęs, kaltas rusas niekadėjas. Jeigu...

taigi, keičiasi epocha, pati sistema griūva, globalizmas braška - nereikės jų versti, patys subyrės... ateis...

tai dar vadinasi darbas svetimos valstybes labui. isdavyste, ir piktybinis kenkimas. ir kas toliau? nieko....

visos reprodukcines teises dabar yra moters rankose. tik jos sprendzia su kuom gultis i lova,...

V

kazkokie kliedesiai. susirenka psichiniai loigoniai ir kliedi. ir kodel juos vadina lyderiais? taigi padugnės ir...

Hmm

Gal būtų ir nieko, bet kiek Vėgėlė blaškėsi per partijas ir vis jam kažkas negerai,...

Čia ką jie planuoja, dar nereiškia, kad tas planas bus įgyvendintas, nes iki 28-jų pačios...