infa.lt

Akių diskomfortas po darbo kompiuteriu gali būti susijęs ne tik su prie ekrano praleistu laiku. Žiūrėjimo komfortui įtakos turi apšvietimas, atspindžiai, teksto įskaitomumas ir atstumas iki vaizdo. Tyrimai rodo, kad bendras skaitmeninio akių nuovargio simptomų paplitimas siekia apie 66 proc.

Būtent todėl verta atkreipti dėmesį į savo kasdienes darbo ir mokymosi prie ekranų sąlygas, rašoma „Epson“ pranešime žiniasklaidai.

Kas gali apsunkinti žiūrėjimą į ekraną

Po ilgo darbo prie ekrano jaučiamas diskomfortas dažniausiai yra laikinas. Žiūrėdamas iš arti žmogus rečiau mirksi, todėl greičiau išsausėja akių paviršius, o už fokusavimą atsakingi raumenys ilgą laiką dirba tuo pačiu režimu.

Amerikos optometrininkų asociacija tarp veiksnių, galinčių prisidėti prie skaitmeninio akių nuovargio, nurodo prastą apšvietimą, atspindžius ir netinkamą žiūrėjimo atstumą. Diskomfortą gali sustiprinti ir nekoreguoti regėjimo sutrikimai.

Mokymosi įstaigose įskaitomumas tampa bendru visos klasės klausimu. Jeigu rodomas tekstas per mažas, arčiau sėdintys asmenys gali jį matyti gerai, o toliau ar šone sėdintiems jį perskaityti bus sunkiau. Todėl rodomo vaizdo dydį, turinio išdėstymą ir apšvietimą reikia vertinti iš skirtingų patalpos vietų.

Apskritai, pasaulinės tendencijos kelia susirūpinimą: prognozuojama, kad 2050 m. trumparegystę gali turėti apie 40%, arba daugiau kaip 740 mln., vaikų ir paauglių.

Kas praktiškai padeda sumažinti akių nuovargį?

Darbo vietoje dalį žiūrėjimo sąlygų galime pritaikyti sau: pasididinti tekstą, pakeisti ekrano padėtį ar sumažinti atspindžius. Mokymosi įstaigose tą patį vaizdą stebi visi, todėl reikia atsižvelgti į skirtingas vietas.

Abiem atvejais praverčia keli paprasti principai:

• Numatyti reguliarias pertraukas ir keisti veiklas. Dirbant kompiuteriu verta periodiškai nukreipti žvilgsnį nuo ekrano, derinti vaizdo stebėjimą su kitomis užduotimis.
• Parinkti lengvai įskaitomą teksto ir vaizdo dydį. Darbo vietoje tai gali reikšti didesnį šriftą, o klasėje reikia patikrinti, ar turinį aiškiai mato ir toliausiai sėdintys.
• Ekrano ar projektuojamo vaizdo ryškumą derinti prie patalpos apšvietimo. Svarbu, kad turinys išliktų aiškiai matomas keičiantis dienos šviesai ar įjungus patalpos apšvietimą.
• Mažinti atspindžius ir vengti situacijos, kai tiesiai už ekrano arba šalia jo yra ryškus langas ar kitas šviesos šaltinis.

Akių sveikatai išsaugoti reikia daugiau nei gerų įpročių

Kasdieniai įpročiai išlieka svarbiausi, tačiau akių komfortui įtakos turi ir pati naudojama įranga. Na, o mokyklose ekranai naudojami nuolat, tačiau renkantis įrangą žiūrėjimo komfortas ne visada sulaukia tiek dėmesio, kiek vaizdo dydis ar raiška.

Jį lemia ne vien mėlynoji šviesa ar mirgėjimas, bet ir vaizdo įskaitomumas, stabilumas, kontrastas bei veikimas skirtingomis apšvietimo sąlygomis.

Šie veiksniai tarpusavyje susiję, todėl renkantis projektorių nepriklausomas „TÜV Rheinland Eye Comfort“ sertifikatas suteikia papildomą patvirtinimą, kad konkretus modelis įvertintas pagal įvairius žiūrėjimo komforto kriterijus.

Šioje vertinimo sistemoje nagrinėjami 16 rodiklių šešiose srityse: veikimas esant aplinkos apšvietimui, spalvų tikslumas, atkuriamų spalvų diapazonas, vaizdo atnaujinimas ir stabilumas, mirgėjimas bei skleidžiamas mėlynos šviesos kiekis. Aukštesnis žvaigždučių skaičius reiškia, kad gaminiui taikomi griežtesni techniniai reikalavimai.

„Aiškus ir diskomforto nekeliantis vaizdas yra svarbus veiksnys, kai ekranų technologija naudojama visą mokymosi dieną. Nepriklausomas sertifikavimas suteikia mokykloms papildomą garantiją, kad jų pasirinkti ekranai buvo įvertinti pagal griežtus kriterijus“, – sako Andy Bray, „Epson Europe“ produktų vadovas.

Akių komfortą gerinti padeda priemonių visuma: tinkamai parinkta ir įrengta technika, aiškiai matomas turinys, prie aplinkos pritaikytas ryškumas, reguliarios pertraukos ir laikas lauke. Todėl svarbu vertinti ne tik tai, kokį įrenginį įsigyti, bet ir kaip jis bus naudojamas visą dieną.