infa.lt

paveikslėlis: infa.lt / DI

Artėjant žiemai, Kijevas susiduria su lėšų trūkumu būtent tada, kai Rusija intensyvina pastangas sugriauti šalies ekonomiką.

Stokodamas perėmimo raketų, Kijevas sunkiai numuša vis gausėjančius Rusijos reaktyvinius dronus – tačiau tuo Ukrainos problemos nesibaigia, rašo „Politico“ leidinys.

Šią savaitę pareigūnas Serhijus Koreckis įspėjo žurnalistus, kad šiemet Ukrainai gynybos finansavimui trūksta 27 mlrd. JAV dolerių; Kijevas tikisi apie 7 mlrd. dolerių padengti savo jėgomis, o likusią sumą – gauti iš partnerių.

Per naktį Rusija surengė plataus masto ataką visoje šalies teritorijoje, paleisdama daugiau nei 190 raketų bei dronų ir taikydamasi daugiausia į energetikos infrastruktūrą, dėl ko Kijeve dingo elektra.

„Nuo vasaros beveik nebuvo nė vienos dienos, kai priešas nebūtų puolęs energetikos infrastruktūros. Tačiau tokio masto ir intensyvumo atakos nebuvo nuo praėjusio šildymo sezono pabaigos“, – trečiadienį sakė S. Koreckis.

Vyriausybė taip pat svarsto galimybę didinti mokesčius, ieškodama būdų šalies viduje padengti dalį gynybos finansavimo trūkumo.

„Žinoma, mokesčių didinimas niekada nėra idealus sprendimas, tačiau karo metu negalime sau leisti populizmo prabangos ar apsimetinėti, kad pavyks išvengti „prašymų“ visuomenei prisidėti“, – teigė ekonomikos ekspertų grupės „Ekonominės strategijos centras“ (angl. *Centre for Economic Strategy*) ekonomistė Oleksandra Myronenko.

S. Koreckis įspėjo, kad be lėšų būtų pakirstas Ukrainos gebėjimas toliau priešintis Rusijai. Kijevui lėšų reikia jau dabar, norint iš anksto užsisakyti ginkluotę ir šaudmenis, kurių pristatymas numatytas kitais metais.

„Tai reiškia griežtą viešųjų finansų taupymo režimą ir tam tikrų ne pirmo būtinumo išlaidų atidėjimą. Šios lėšos skirtos užtikrinti atlygį kariškiams ir paramą jų šeimoms“, – sakė S. Koreckis.

Šią savaitę V. Zelenskis pabrėžė, kad jo administracijos „aiški užduotis“ – „patenkinti dabartinius Ukrainos gynybos finansavimo poreikius. Viskas, ką galime nuveikti kartu su partneriais, pasitelkę jų finansavimą – o tai visų pirma taikytina gynybos užsakymams, – turi būti 100 proc. įgyvendinta iki metų pabaigos.“

Rusija taip pat jaučia sunkumus

Finansinę įtampą jaučia ne tik Ukraina. Maskva taip pat priversta dengti augančias biudžeto išlaidas, tačiau didesnė ekonomika ir galimybė didinti mokesčius suteikia jai daugiau erdvės tęsti karą.

Pirmąjį metų pusmetį federalinio biudžeto deficitas pasiekė 5,8 trln. rublių (60,4 mlrd. eurų); jis dengiamas didinant įvairius mokesčius. Kaip pranešė „Reuters“, 2027 m. Rusija planuoja gynybai skirti 17,1 trln. rublių (180 mlrd. eurų) – tai 27% daugiau, nei buvo numatyta anksčiau, ir sudaro daugiau nei trečdalį visų biudžeto išlaidų.

Kremlius sumažino kitų metų pajamų iš naftos ir dujų prognozes; dėl nuolatinių Ukrainos atakų prieš naftos perdirbimo gamyklas ir energetikos infrastruktūrą –  gamyba patyrė didelių sutrikimų.

Šią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padidino oficialųjį ginkluotųjų pajėgų dydį iki maždaug 2,4 mln. karių ir darbuotojų – tai jau ketvirtas pajėgų didinimas nuo karinės invazijos pradžios 2022 m. vasarį.

Europai tenka didelis finansinis krūvis

Ukrainai nuolat reikia lėšų karo veiksmams finansuoti.

Tai didina spaudimą Europos sąjungininkėms, kurios tiekia didžiąją dalį Kijevui reikalingų ginklų ir finansinės paramos po to, kai JAV nutraukė didžiąją dalį naujos pagalbos, Donaldui Trampui (Donald Trump) pernai sugrįžus į Baltuosius rūmus.

Šiuo metu ES perveda lėšas pagal dvejų metų trukmės 90 mlrd. eurų paramos paskolos Ukrainai programą, tačiau Kijevas prašo spartinti išmokas, kad būtų užpildyta biudžeto spraga.

„Lėšų reikia šį rudenį… ypač atsižvelgiant į mobilizaciją, kurią šiuo metu planuoja priešas“, – šią savaitę ragino gynybos ministras Jevhenijus Chmara. Tačiau prieš skirdamas daugiau lėšų, Briuselis nori, kad Ukrainos parlamentas – Aukščiausioji Rada – užbaigtų svarbias reformas, numatytas šalies narystės ES kelyje.

„Reformoms Radoje sparčiau judant į priekį, didės ir biudžeto parama. Šiais kalendoriniais metais vis dar turime 37 mlrd. eurų“, – rašė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen po susitikimo su V. Zelenskiu JT Generalinėje Asamblėjoje anksčiau šį mėnesį.

Savo ruožtu Kijevas taip pat ragina Briuselį iš naujo apsvarstyti klausimą dėl daugiau nei 200 mlrd. eurų vertės įšaldytų Rusijos centrinio banko pinigų, esančių ES valstybėse. „Mums reikia, kad mūsų draugai, Europos politikai, būtų pakankamai drąsūs ir imtųsi ryžtingų veiksmų“, – sakė Ukrainos finansų ministras Sergijus Marčenka.

Ateinantys metai žada būti dar sudėtingesni

S. Marčenka šią savaitę Briuselyje donorams pareiškė, kad 2027 m. Ukrainai reikės 52,6 mlrd. JAV dolerių pagalbos, o apie 32,6 mlrd. JAV dolerių vis dar nėra užtikrinta.

„Ukraina neturi rezervinių lėšų, kad padengtų visas savo išlaidas. Jei nepavyks gauti išorinio finansavimo, mums gresia smarkus visų neprioritetinių išlaidų sumažinimas – ir tai gali netgi išsiplėsti iki apsaugotų išlaidų“, – sakė ekonomistė Myronenko.

„Jei mūsų sąskaitose nebus realių pinigų, neturėsime iš ko mokėti karių algų, pensijų ir pan. Taigi, jei nebus tarptautinės pagalbos, viskas bus labai blogai“, – pridūrė ji.