infa.lt

REUTERS

Trampo pasiuntinys nori iškeisti Rusijoje kalinamus politinius kalinius į JAV sankcijų sušvelninimą, taip sudarydamas sąlygas verslo sandoriams dar prieš pasibaigiant karui Ukrainoje.

Prieš kelis mėnesius Donaldo Trampo (Donald Trump) pasiuntinys Rytų Europai pristatė prezidentui naują idėją, kaip išjudinti aklavietėje atsidūrusius JAV ir Maskvos santykius. Plane numatytas Šaltajam karui būdingas principas „paslauga už paslaugą“: Kremlius paleidžia dalį politinių kalinių, o Jungtinės Valstijos už tai sušvelnina Rusijos ekonomikai taikomas sankcijas. D. Trampas šiai idėjai pritarė, rašo amerikiečių  „The Atlantic“ leidinys.

Ši nauja iniciatyva, apie kurią anksčiau nebuvo skelbta ir kuri dar tik pradiniame etape, žada vienu metu padėti įgyvendinti kelis D. Trampo tikslus.

Ji padėtų vėl integruoti Rusiją į pasaulio ekonomiką ir išplėsti D. Trampo derybas su Kremliumi už aklavietėje įstrigusio karo Ukrainoje ribų – karo, kurio jo pasiuntiniams nepavyko užbaigti net po daugiau nei metus trukusių diplomatinių pastangų.

Tai atvertų kelią JAV verslui sudaryti pelningus sandorius dėl Rusijos naftos, dyzelino, retųjų žemių mineralų ir kitų žaliavų. Be to, kalinių paleidimas humanitariniais pagrindais galėtų sustiprinti D. Trampo pozicijas siekiant seniai trokštamos Nobelio taikos premijos.

Vis dėlto toks naujas požiūris į santykius su Kremliumi greičiausiai sukels ukrainiečių, europiečių ir net daugelio D. Trampo sąjungininkų Kapitolijuje pasipiktinimą.

Bet koks galimas JAV ir Rusijos verslo sandoris keltų riziką, kad lėšos pasieks Rusijos kariuomenę tuo metu, kai ji toliau atakuoja Ukrainą ir „grasina“ platesniu karu prieš JAV sąjungininkes Europoje.

Šio mėnesio pradžioje D. Trampas pasirašė įstatymą (kurio vienas iš autorių buvo velionis respublikonų senatorius Lindsey Grahamas), suteikiantį jam teisę įvesti griežtas sankcijas Rusijai ir jos prekybos partneriams.

Net ir tokiomis aplinkybėmis D. Trampo diplomatiniai pasiuntiniai tyliai ieškojo būdų, kaip sušvelninti JAV sankcijas ir plėtoti verslą su Maskva, teigia leidinys.

2026 m. rugpjūtį Rusija paleido buvusį JAV jūrų pėstininką Robertą Gilmaną, kuris buvo laikomas suimtas nuo 2022 metų. Rusijos prezidento specialusis pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas pareiškė, kad sprendimas priimtas humanitariniais pagrindais. D. Trampas teigė, kad Maskva sutiko paleisti R. Gilmaną po derybų su Vladimiru Putinu ir nieko nepareikalavo mainais; kalinių apsikeitimo nebuvo.

Netrukus po R. Gilmano paleidimo Demokratų partijos senatoriai paragino JAV prezidento Donaldo Trampo administraciją dėti daugiau pastangų, siekiant išlaisvinti Rusijoje vis dar laikomus amerikiečius, pranešė „The Hill“.

Laiške valstybės sekretoriui Marco Rubio Senato mažumos lyderis Chuckas Schumeris ir dar 15 senatorių nurodė, kad administracija iki galo neišnaudoja Kongreso suteiktų priemonių, skirtų bent šešiems amerikiečiams sugrąžinti namo. Jie paragino pradėti tiesiogines derybas su Rusija, atskiriant šį klausimą nuo pastangų išspręsti konfliktą Ukrainoje.

Anksčiau Rusija jau yra paleidusi JAV piliečių – tiek vykdant kalinių mainus, tiek humanitariniais pagrindais. Tarp šių asmenų buvo žurnalistų, buvusių kariškių bei žmonių, nuteistų už šnipinėjimą ir kitus nusikaltimus.

2024 m. rugpjūtį, vykdant didelio masto kalinių mainus tarp Rusijos, Baltarusijos ir Vakarų valstybių, Maskva paleido amerikiečius Paulą Whelaną ir Evaną Gershkovichą. Tarp kitų paleistų asmenų buvo opozicijos politikų ir žmogaus teisių gynėjų, tokių kaip Ilja Jašinas, Vladimiras Kara-Murza ir Olegas Orlovas (visi trys Rusijos teisingumo ministerijos pripažinti „užsienio agentais“).

2025 m. vasarį Rusija paleido JAV pilietį Marcą Fogelį, nuteistą už narkotikų kontrabandą. Jis buvo iškeistas į Aleksandrą Vinniką – kriptovaliutų keityklos „BTC-e“ bendraįkūrėją, kurį JAV kaltino pinigų plovimu. A. Vinnikas į Rusiją grįžo vasario 13 dieną.