infa.lt

Tarp Lietuvos Vyriausybės pažadų ir privataus kapitalo taisyklių: kas keičiasi alternatyvių fondų rinkoje?

INFA.LT
2026.09.24 10:23
Taurimas Valys

Lietuvos finansų ministras Taurimas Valys
Foto: LR FM

Vyriausybė pritarė įstatymų paketui, kuriuo siekiama sušvelninti sąlygas alternatyvių fondų valdytojams (AKIS) ir išplėsti finansavimo galimybes verslui. Oficialiai teigiama, kad tai sumažins priklausomybę nuo tradicinių bankų ir atvers naujus kapitalo srautus.

„Alternatyvūs kolektyvinio investavimo subjektai (AKIS) yra labai svarbūs šalies ekonomikai, nes jie nukreipia privatų kapitalą į smulkųjį ir vidutinį verslą, nekilnojamąjį turtą bei infrastruktūros projektus, … <…>“, – pabrėžia finansų ministras Taurimas Valys.

Tačiau finansų rinkos praktika rodo aiškią takoskyrą tarp vyriausybės deklaruojamų tikslų ir to, kaip realiai veikia privatus kapitalas: paslaugos kainos, palūkanų grafikai ir turto perėmimo mechanizmai čia funkcionuoja pagal visiškai kitus, kur kas griežtesnius komercinius dėsnius, nei oficialių bankroto procedūrų atvejais.

Depozitoriumo prieinamumas Lietuvoje: ką iš tikrųjų keičia nauja tvarka?

Naujasis teisės aktų paketas pirmiausia sprendžia praktines problemas, su kuriomis šalies rinkos dalyviai susiduria vietoje. Lietuvoje šiuo metu juntamas didelis depozitoriumo paslaugų trūkumas.

  • Kas yra depozitoriumas: Tai nepriklausomas prižiūrėtojas (dažniausiai finansų įstaiga), privalomas pagal įstatymus tam, kad saugotų fondo turtą ir prižiūrėtų, jog fondas veiktų skaidriai.
  • Kokia situacija Lietuvoje: Vietinėje rinkoje tokių paslaugų teikėjų pasiūla yra maža, todėl susidariusi monopolinė padėtis didina paslaugų kainas ir apsunkina fondų veiklą šalyje.
  • Ką keičia naujos nuostatos: Lietuvos AKIS valdytojams bus leidžiama įsigyti depozitoriumo paslaugas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Tai padidins konkurenciją ir sumažins biurokratinius bei finansinius kaštus patiems fondų valdytojams.

Šis palengvinimas taikomas pačių fondų administravimui Lietuvoje, o ne individualių Lietuvos verslininkų galimybėms tiesiogiai skolintis užsienyje.

Nors teisiškai Lietuvos įmonė gali ieškoti užsienio fondų, praktikoje užsienio kreditoriai reikalauja didelių veiklos mastų, todėl smulkesniam verslui ši prieiga lieka ribota.

Reali paskolų dinamika: kam šie fondų pinigai skirti ir kiek jie kainuoja?

Nors dokumentuose minima parama verslui, praktikoje šių fondų veiklos pobūdis yra specifinis ir griežtai reglamentuotas:

  • Šie fondai nefinansuoja mažų įmonių ar kasdienio smulkaus verslo, kuriam neskolina bankai. Jie orientuojasi į vidutines įmones, vykdančias konkrečius plėtros, gamybos ar nekilnojamojo turto projektus, kuriems reikalingas didesnis kapitalas.
  • Kadangi privatus kapitalas prisiima didesnę riziką nei tradiciniai bankai, jų paskolos yra pastebimai brangesnės. Metinė grąžos norma, kurios reikalauja tokie fondai, dažnai siekia 12–25%, o palūkanas įmonė privalo pradėti mokėti iš karto pagal sutartą grafiką.
  • Tradiciniai bankai vertina įmonės istoriją ir reikalauja ilgalaikių garantijų, o alternatyvūs fondai dažnai perka įmonės akcijas, dalį verslo arba taiko griežtą projektinį finansavimo modelį.

Teisinės bankroto procedūros ir įsiskolinimo privatiems fondams pasekmės

Vienas esminių skirtumų, skiriančių alternatyvius kapitalo fondus nuo tradicinio bankų skolinimo, yra finansavimo sunkumų valdymas ir įmonės aktyvų perėmimo greitis. Tradicinė teisinė bankroto ar restruktūrizavimo procedūra Lietuvoje gali užtrukti mėnesius ar net metus, dalyvaujant teismams, administratoriams ir kreditorių susirinkimams.

Tuo tarpu privačiojo kapitalo fondų sutartys yra paremtos griežtais sutartiniais saugikliais bei išankstiniais turto ar aktyvų įkeitimais. Įmonei pažeidus finansinius rodiklius ar vėluojant vykdyti įsipareigojimus, fondai turi teisę operatyviai, per kelias dienas ar savaites, aktyvuoti sutarties punktus, perimti įmonės turtą, akcijas ar kontrolę be ilgų teisinių ginčų.

Tai nėra geriau ar blogiau už tradicinių bankų skolinimo mechanizmą – tiesiog yra kitaip – skolininko turtas perimamas greičiau, apsaugant investuotojo interesą.

Tai nėra žingsnis link pagalbos finansuojant smulkųjį verslą, kaip teigia finansų ministras Taurimas Valys  – smulkusis verslas šiuose planuose nefigūruoja ir paliekamas, kaip ir iki šiol, suktis kaip išmano.

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 75

Žymos:

Komentarų: 0

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius.  Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Gintaras Furmanavičius. Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    „Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

„Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą

Karas manau tam ir reikalingas masonams, kad jo priedangoje bandytų įvesti visuotinį sekimą bei kontrolę,...

jam be rothschild'ų iš paryžiaus ir london city niekaip...

„Branduoliniame kare laimėtojų būti negali“, kai skelbia tokius dalykus, tai matomai stipriai ruošiasi taip kariauti....

iš daugelio komentarų matosi, kad geriau būti "amžinu sumaniu komentuotoju", negu, paprasčiausiai, pasidžiaugti tikrai viltinga,...

idomu. o kodel nera pamineti abortai? abortas tai dar negimusio vaiko nuzudymas. vaiko sirdute pradeda...

Nereikia abejoti,kad tokie objektai ir tokiu metu - saugomi visomis geriausiomis priemonemis. Ir tikrai ju...

Nesikalbėsiu su kaimynu ir tai bus sankcija jam. Kalsiu su savo galva į sieną ir...