infa.lt

Lietuvos finansų ministras Taurimas Valys
Foto: LR FM

Vyriausybė pritarė įstatymų paketui, kuriuo siekiama sušvelninti sąlygas alternatyvių fondų valdytojams (AKIS) ir išplėsti finansavimo galimybes verslui. Oficialiai teigiama, kad tai sumažins priklausomybę nuo tradicinių bankų ir atvers naujus kapitalo srautus.

„Alternatyvūs kolektyvinio investavimo subjektai (AKIS) yra labai svarbūs šalies ekonomikai, nes jie nukreipia privatų kapitalą į smulkųjį ir vidutinį verslą, nekilnojamąjį turtą bei infrastruktūros projektus, … <…>“, – pabrėžia finansų ministras Taurimas Valys.

Tačiau finansų rinkos praktika rodo aiškią takoskyrą tarp vyriausybės deklaruojamų tikslų ir to, kaip realiai veikia privatus kapitalas: paslaugos kainos, palūkanų grafikai ir turto perėmimo mechanizmai čia funkcionuoja pagal visiškai kitus, kur kas griežtesnius komercinius dėsnius, nei oficialių bankroto procedūrų atvejais.

Depozitoriumo prieinamumas Lietuvoje: ką iš tikrųjų keičia nauja tvarka?

Naujasis teisės aktų paketas pirmiausia sprendžia praktines problemas, su kuriomis šalies rinkos dalyviai susiduria vietoje. Lietuvoje šiuo metu juntamas didelis depozitoriumo paslaugų trūkumas.

• Kas yra depozitoriumas: Tai nepriklausomas prižiūrėtojas (dažniausiai finansų įstaiga), privalomas pagal įstatymus tam, kad saugotų fondo turtą ir prižiūrėtų, jog fondas veiktų skaidriai.
• Kokia situacija Lietuvoje: Vietinėje rinkoje tokių paslaugų teikėjų pasiūla yra maža, todėl susidariusi monopolinė padėtis didina paslaugų kainas ir apsunkina fondų veiklą šalyje.
• Ką keičia naujos nuostatos: Lietuvos AKIS valdytojams bus leidžiama įsigyti depozitoriumo paslaugas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Tai padidins konkurenciją ir sumažins biurokratinius bei finansinius kaštus patiems fondų valdytojams.

Šis palengvinimas taikomas pačių fondų administravimui Lietuvoje, o ne individualių Lietuvos verslininkų galimybėms tiesiogiai skolintis užsienyje.

Nors teisiškai Lietuvos įmonė gali ieškoti užsienio fondų, praktikoje užsienio kreditoriai reikalauja didelių veiklos mastų, todėl smulkesniam verslui ši prieiga lieka ribota.

Reali paskolų dinamika: kam šie fondų pinigai skirti ir kiek jie kainuoja?

Nors dokumentuose minima parama verslui, praktikoje šių fondų veiklos pobūdis yra specifinis ir griežtai reglamentuotas:

• Šie fondai nefinansuoja mažų įmonių ar kasdienio smulkaus verslo, kuriam neskolina bankai. Jie orientuojasi į vidutines įmones, vykdančias konkrečius plėtros, gamybos ar nekilnojamojo turto projektus, kuriems reikalingas didesnis kapitalas.
• Kadangi privatus kapitalas prisiima didesnę riziką nei tradiciniai bankai, jų paskolos yra pastebimai brangesnės. Metinė grąžos norma, kurios reikalauja tokie fondai, dažnai siekia 12–25%, o palūkanas įmonė privalo pradėti mokėti iš karto pagal sutartą grafiką.
• Tradiciniai bankai vertina įmonės istoriją ir reikalauja ilgalaikių garantijų, o alternatyvūs fondai dažnai perka įmonės akcijas, dalį verslo arba taiko griežtą projektinį finansavimo modelį.

Teisinės bankroto procedūros ir įsiskolinimo privatiems fondams pasekmės

Vienas esminių skirtumų, skiriančių alternatyvius kapitalo fondus nuo tradicinio bankų skolinimo, yra finansavimo sunkumų valdymas ir įmonės aktyvų perėmimo greitis. Tradicinė teisinė bankroto ar restruktūrizavimo procedūra Lietuvoje gali užtrukti mėnesius ar net metus, dalyvaujant teismams, administratoriams ir kreditorių susirinkimams.

Tuo tarpu privačiojo kapitalo fondų sutartys yra paremtos griežtais sutartiniais saugikliais bei išankstiniais turto ar aktyvų įkeitimais. Įmonei pažeidus finansinius rodiklius ar vėluojant vykdyti įsipareigojimus, fondai turi teisę operatyviai, per kelias dienas ar savaites, aktyvuoti sutarties punktus, perimti įmonės turtą, akcijas ar kontrolę be ilgų teisinių ginčų.

Tai nėra geriau ar blogiau už tradicinių bankų skolinimo mechanizmą – tiesiog yra kitaip – skolininko turtas perimamas greičiau, apsaugant investuotojo interesą.

Tai nėra žingsnis link pagalbos finansuojant smulkųjį verslą, kaip teigia finansų ministras Taurimas Valys  – smulkusis verslas šiuose planuose nefigūruoja ir paliekamas, kaip ir iki šiol, suktis kaip išmano.