infa.lt

Foto: „Tautos tarnų“ frakcijos pirmininko pavaduotoja, Rados narė Jevgenija Kravčiuk [Volodymyras Tarasovas / „Ukrinform“ / „Future Publishing“]

Pasak vienos iš pagrindinių Volodymyro Zelenskio bendražygių parlamente, Ukraina nesiekia asocijuotosios narystės ES pagal Kanados modelį.

„Akivaizdu, kad Ukrainai tai visiškai netinkamas variantas“, – teigė Jevgenija Kravčiuk, Ukrainos parlamento narė ir prezidento partijos „Tautos tarnas“ frakcijos vadovo pavaduotoja Radoje.

„Kaip valstybė ir kaip politikai, atstovaujantys žmonėms, mes siekiame visateisės narystės Ukrainos žmonėms“, – pareiškė ji portalui „Euractiv“.

J. Kravčiuk pažymėjo, kad „asocijuotoji narystė“, kurią šią savaitę Kanadai pasiūlė Ursula von der Leyen – terminas, neturintis teisinio apibrėžimo ES sutartyse, – yra „greičiau simbolinis dalykas“.

„Manau… tai reiškia glaudesnį Kanados ir ES bendradarbiavimą politikos, ekonomikos ir gynybos srityse“, – sakė ji.

Šie komentarai pasirodė tuo metu, kai vėl daug dėmesio skiriama ES plėtrai: dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir padidėjusio geopolitinio neapibrėžtumo Briuselis svarsto galimybę plėsti bloką už dabartinių 27 valstybių narių ribų.

Tačiau Ukrainos kelią į visateisę narystę ES stabdo Vengrija, atsisakanti atverti daugiau derybų „klasterių“ – teminių ES reformų grupių, – kol Kijevas neįgyvendins neseniai pasiekto susitarimo dėl šalies vengrų mažumos apsaugos. Norint atverti klasterius, būtinas vieningas visų 27 ES šalių pritarimas.

Nuo tada, kai pavasarį valdžią iš griežtai nusistačiusio prieš Ukrainą Viktoro Orbáno perėmė Vengrijos ministras pirmininkas Péteris Magyaras, ES atvėrė du iš šešių klasterių, tačiau nuo liepos mėnesio pažanga sustojo.

J. Kravčiuk atmetė Budapešto teiginius, esą Kijevas siekia apriboti vengrų kalbos vartojimą, ir pabrėžė, kad Ukraina privalo užtikrinti, jog visi piliečiai mokėtų ukrainiečių kalbą.

„Tautinių mažumų vaikai [turėtų turėti galimybę] likti Ukrainoje, siekti karjeros, galbūt net tapti parlamento nariais, – sakė ji. – Tam jiems reikia mokėti ukrainiečių kalbą.“

„Ši šviesa gali prigęsti“

Moldovos paraišką dėl narystės ES taip pat netiesiogiai stabdo Vengrija, nes Moldovos paraiška Briuselyje politiškai susieta su Ukrainos paraiška. Paklausta, ar ES šalys turėtų leisti Moldovai judėti į priekį savarankiškai, Kravčiuk atsakė: „Tai siunčia klaidingą signalą. Tai rodo, kad nėra politinės valios priimti Ukrainą į ES. Tiems, kurie ilgą laiką gyvena po bombomis, ES yra šviesa tunelio gale. Ir ši šviesa gali pradėti blėsti.“

Jevgenija Kravčiuk taip pat pažymėjo, kad dėl įstrigusio proceso tampa sunkiau įtikinti Ukrainos parlamentarus tęsti su ES susijusias reformas.

„Kyla jausmas: jei net nepradedamos derybos dėl derybinių blokų (klasterių), kam mums dirbti prie žemės ūkio srities teisės aktų, jei šis klausimas net nėra pradėtas svarstyti?“

„Norime suprasti, kad tai ne tik gražūs žodžiai ir kad iš tikrųjų tapsime ES nare, o ne tik sulauksime paguodos ar draugiško patapšnojimo per petį.“

Ji teigė, kad derybų dėl likusių keturių klasterių blokų pradžia – žingsnis, kurį jau seniai ragina žengti Europos Komisija ir daugelis ES šalių, – iš tikrųjų paskatintų paramą reformoms pačioje Ukrainoje.

„Odesoje yra toks posakis: kepk – ir žuvis pati ateis.“