infa.lt

Carstenas Breueris
Foto: AFP

Carstenas Breueris – laikytas pagrindiniu kandidatu – įveikė Kanados atstovę Jennie Carignan kovoje dėl NATO karinio komiteto pirmininko posto.

Vokietijos kariuomenės vadas Carstenas Breueris perims aukščiausio NATO karinio organo pirmininko pareigas po to, kai šeštadienį vykusiame slaptame balsavime jo kandidatūrą parėmė dauguma Aljanso aukščiausio rango generolų, rašo „Politico“ leidinys.

C. Breueris, vadovaujantis Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms nuo 2023 m., Kopenhagoje vykusiame uždarame balsavime užsitikrino mažiausiai 17 iš 32 NATO šalių kariuomenės vadų paramą ir tapo NATO karinio komiteto pirmininku.

„Sveikinu generolą Carsteną Breuerį“, – socialiniame tinkle „X“ rašė dabartinis pirmininkas, Italijos admirolas Giuseppe Cavo Dragone, skelbdamas šį sprendimą. – „Jūsų operatyvinis įžvalgumas, gilus Aljanso išmanymas ir vadovavimas Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms bus naudingi NATO.“

C. Breueris pakeis G. Cavo Dragone kitų metų liepą ir eis pareigas trejų metų kadenciją.

Likę balsavimo rezultatai nebuvo viešinami, siekiant išvengti rizikos, kad dėl jų kiltų nesutarimų ar susiskaldymo, teigė vienas NATO pareigūnas, pageidavęs likti anonimu.

Šis Vokietijos keturių žvaigždučių generolas dėl posto įveikė Kanados kariuomenės vadę Jennie Carignan. Jis buvo laikomas favoritu, atsižvelgiant į Berlyno, kaip daugiausiai gynybai Europoje išleidžiančios valstybės, statusą bei numanomą Vašingtono paramą.

C. Breueris savo kampanijoje akcentavo lyderiaujantį Vokietijos vaidmenį gynybos finansavimo srityje tuo metu, kai Europos sąjungininkės patiria JAV spaudimą pačioms rūpintis savo gynyba.

J. Carignan, nuo 2024 m. einanti aukščiausios Kanados karinės vadovės pareigas, savo kandidatūrą grindė idėjomis apie karinio komiteto vaidmens atnaujinimą ir ilgalaikės transatlantinės vienybės NATO viduje demonstravimą. NATO pareigūnų nuomone, įtempti dvišaliai Kanados ir JAV santykiai apsunkino J. Carignan galimybes laimėti.

Šis rezultatas pabrėžia augantį Berlyno vaidmenį Aljanse: Vokietija perima aukštus karinius postus ir prisiima didesnę operatyvinę atsakomybę už priešakinės linijos valstybių apsaugą, įsteigdama regioninę kariuomenės vadavietę, orientuotą į Estiją ir Latviją, bei nuolatines pajėgas dislokuodama Lietuvoje. Tikimasi, kad NATO karinio komiteto pirmininkas teiks sąžiningas karines rekomendacijas sąjungininkams, padėdamas įvertinti operacijų įgyvendinamumą, finansavimą ir pajėgumus. Jis vadovauja dešimtims NATO karinio personalo darbo grupių ir siekia susitarimo dėl karinių rekomendacijų formulavimo.