infa.lt

Foto: Jeff McIntosh/THE CANADIAN PRESS

Kanados įsitraukimas leis Ukrainai pirkti ginkluotę iš Kanados gynybos pramonės įmonių ir apeiti reikalavimą, kad prekės būtų pagamintos Europoje. Savo ruožtu Otava turės proporcingai prisidėti mokant metines palūkanas, praneša „Euronews“ leidinys.

Penktadienį Europos Komisija pranešė, kad Kanada siekia prisijungti prie Europos Sąjungos 90 mlrd. eurų paramos paskolos Ukrainai.

ES lyderiai šią paskolą suorganizavo siekdami padengti du trečdalius Ukrainos finansinių ir karinių poreikių 2026 ir 2027 metais; likusią dalį padengs kitos Vakarų sąjungininkės.

Iki šiol Briuselis jau išmokėjo beveik 15 mlrd. eurų, o netrukus laukiama ir daugiau išmokų.

90 mlrd. eurų suma Ukrainai surenkama bendrai skolinantis; už tai kasmet tenka mokėti apie 3 mlrd. eurų palūkanų, kurias proporcingai padengs 24 valstybės narės (Vengrija, Slovakija ir Čekija išsiderėjo teisę nedalyvauti šioje schemoje).

Jei Kanados prisijungimas bus sėkmingas, Ukraina galės įsigyti ginkluotės ir šaudmenų iš Kanados gynybos pramonės įmonių bei apeiti reikalavimą dėl prekių kilmės („pagaminta Europoje“), taikomą šiai kredito linijai.

Savo ruožtu Otava turės padengti dalį 3 mlrd. eurų siekiančių palūkanų – ši dalis priklausys nuo to, kiek naudos gaus Kanados įmonės.

Dėl konkrečių Kanados indėlio sąlygų vis dar deramasi.

„Kuo daugiau šalių dalyvauja, tuo geriau. Tai gali užtikrinti, kad Ukraina gaus geriausią ir jos gynybos poreikius geriausiai atitinkančią įrangą“, – teigė Komisijos atstovas.

Jungtinė Karalystė, viena pagrindinių Ukrainos rėmėjų, tapo pirmąja ne ES šalimi, prisijungusia prie šios paramos programos liepos mėnesį.

Ši žinia pasirodė Kijevui ieškant sąjungininkų pagalbau siekiant padengti augantį biudžeto deficitą, kurį dar labiau didina Rusijos vykdoma eskalacija ir blokada Juodojoje jūroje.

Briuselis bando tiksliai įvertinti papildomus Ukrainos poreikius ir paprašė kitų partnerių aktyviau prisidėti. Neseniai Norvegija paskelbė iki 2027 m. skirsianti 9 mlrd. JAV dolerių.

„Išties svarbu, kad tuo pačiu pavyzdžiu pasektų ir mūsų bendraminčiai partneriai, įskaitant Kanadą bei Jungtinę Karalystę“, – teigė Komisijos atstovas spaudai.

„Tai klausimas, kurį su jais paprastai aptariame reguliariai.“

Šią savaitę Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pakvietė Kanadą tapti pirmąja bloko „asocijuotąja nare“.