infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Daugelis Europos gynybos sektoriaus atstovų ir pareigūnų pasisako prieš Europos Komisijos bandymus sumažinti priklausomybę nuo JAV technologijų milžinų, tokių kaip „Google“, „Amazon“ ir „Microsoft“.

Jie įspėja, kad tokie apribojimai gali palikti Europą su mažiau pažangiomis sistemomis, didesnėmis kibernetinėmis rizikomis bei problemomis koordinuojant veiksmus su NATO sąjungininkais, rašo „Financial Times“ leidinys.

Reaguodama į geopolitinę situaciją ir siekdama suvaldyti priklausomybę, Europos Komisija birželio mėnesį pristatė naują „Pasiūlymą dėl debesų kompiuterijos ir dirbtinio intelekto plėtros įstatymo“.

Šis teisės aktas įpareigotų valstybes nares įvertinti viešojo sektoriaus tarnybų jautrumą, o griežčiausia apsaugos pakopa reikalautų naudoti išskirtinai vietines technologijas. Ekspertų vertinimu, šiuos reikalavimams šiuo metu galėtų pasiekti vos 1% Europos valstybinių tarnybų.

Gynybos sektoriaus atstovai ir rangovai teigia, kad JAV lenkia Europą debesų kompiuterijos ir dirbtinio intelekto srityse 8–10 metų.

Pasak Europos kosmoso, gynybos ir saugumo pramonės asociacijos generalinio sekretoriaus Kamilio Grando, nors siekis įgyti didesnę skaitmeninės aplinkos kontrolę yra suprantamas, nė viena valstybė neatsisakys modernios ginkluotės, pavyzdžiui, amerikietiškų naikintuvų F-35, vien todėl, kad jie veikia JAV debesų platformose.

Pramonės lyderiai ir diplomatai naujojo įstatymo reikalavimus vadina nerealiais, lygindami situaciją su bandymu atlikti stuburo transplantaciją „nenužudant paciento“, kadangi kasdieniam darbui reikalinga infrastruktūra be JAV technologijų tiesiog neveiktų.

Vis dėlto valstybių pozicijos skiriasi. Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen atvirai akcentuoja riziką, kad užsienio tiekėjai kritiniu momentu galėtų pasinaudoti „avariniu išjungikliu“.

Jos teigimu, tikslas turi būti praktiškesnis: užtikrinti, kad jokio kritinio elemento nebūtų galima paprasčiausiai išjungti iš šalies.

Tačiau bendras regiono vaizdas kitoks: kaip pažymi šaltiniai, susipažinę su diskusijomis, didžiausią pasipriešinimą griežtiems suvereniteto reikalavimams kelia Rytų ir Vidurio Europos bei Skandinavijos šalys.

Jos baiminasi, kad neįmanomi reikalavimai atskirs jas nuo JAV technologijų ir tiesiog susilpnins faktinį gynybinį pajėgumą.

„Laukiama, kad kelios sostinės reikalaus pakeitimų, kai artimiausiais mėnesiais ES šalys svarstys teisės aktus, o Europos diplomatai šiuo metu rengia savo konkrečius pasiūlymus“, – apibendrino leidinys.