infa.lt

JAV prezidentas Donaldas Trampas
Foto: Elizabeth Frantz / Reuters

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) garsėja knyga apie „derybų meną“, tačiau pastarųjų metų tarptautinė praktika atskleidė visiškai kitokią realybę – tai tapo sistemingu susitarimų laužymu, pavertusiu Jungtines Valstijas partnere, kurios žodžiu ar parašu nebegali pasitikėti net ištikimiausi sąjungininkai, rašo amerikiečių „The American Conservative“ leidinys.

Ryškiausiu pavyzdžiui pastaruoju metu tapo Kanados ministro pirmininko Marko Carney sprendimas nutraukti prekybos derybas su Vašingtonu.

Vadovui teko pripažinti tai, kas daugelį metų buvo nutylima diplomatinėse kuluaruose: JAV vienašališkai perrašė jau pasiektus susitarimus, pareikalavo teisės kontroliuoti Kanados kultūrinę politiką, prancūzų kalbos naudojimą ir netgi bandė diktuoti, su kokiomis pasaulio šalimis Kanada gali prekiauti.

Anot Kanados lyderio, kai senos sutartys dėl plieno, aliuminio ir automobilių pramonės laužomos kasdien, o JAV parašas „rašomas pieštuku“, tęsti derybas tampa beprasmiška, atveriant duris net ekonominį stuburą gniuždantiems muitams.

Šis modelis dėsningai pasikartoja visuose tarptautiniuose frontuose. Saudo Arabijoje po ilgų metų derybų pasirašytas branduolinis susitarimas, turėjęs leisti Rijadui sodrinti uraną savo teritorijoje, buvo sugriautas vos per vieną naktį.

D. Trampas per socialinį tinklą „Truth Social“ vienašališkai atšaukė susitarimo sąlygas ir iškėlė naują ultimatumą – papildomai privalomą prisijungimą prie „nuostabių“ Abraomo susitarimų (Abraham Accords), taip palaidodamas savo paties diplomatinio aparato pasiektą kompromisą.

Abraomo susitarimai tai musulmonų šalių santykių normalizavimas su Izraeliu.

Tokia pati lemtis ištiko ir Ukrainą. Volodymyras Zelenskis iš Vašingtono išgirdo pažadą gauti teisę savarankiškai gaminti „Patriot“ oro gynybos raketas, tačiau po kelių dienų Baltųjų rūmų šeimininkas šį pažadą atšaukė, ciniškai pareikšdamas, kad tie, kuriems patikimos technologijos, „gali kažkada jas pasukti prieš mus“.

Dar dramatiškesnė istorija siekia santykius su Iranu. Nors Tarptautinė atominės energijos agentūra patvirtino, kad Teheranas visiškai laikėsi 2015 metų branduolinio susitarimo (JCPOA), D. Trampas vienašališkai iš jo pasitraukė dar per pirmąją savo kadenciją.

Vėliau, kai Iranas net ir po šio akibrokšto sutiko su dar griežtesne kontrolės sistema bei naujomis derybomis, JAV su Izraeliu atsakė kariniais smūgiais pačiame derybų įkarštyje.

Ši nuosekli praktika reiškia tik viena: pasaulis, kuriame JAV užsienio politika priklauso nuo trumpalaikių impulsų ir vienpusių reikalavimų, praranda paskutinius stabilumo saugiklius.

Kai sutartys nebegalioja, o sąjungininkai tampa įtariamaisiais, JAV praranda savo strateginį patikimumą, palikdama tarptautinę bendruomenę grumtis su pasekmėmis, kurias sukuria pats Vašingtonas, reziumuoja leidinys.