2026.08.30 09:06
Foto: BILD
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas interviu Vokietijos leidiniui „Bild“ metu atsiribojo nuo Vokietijoje išsakytų perspėjimų, kad Kremlius iki 2029 metų galėtų pulti NATO teritoriją.
Anot jo, tokiam scenarijui trūksta realių faktinių įrodymų. Suomijos vadovas pažymėjo, kad Rusijos informacinio karo pagrindinis tikslas yra sėti baimę Europoje ir priversti Vakarus svyruoti diskusijose apie nuolatinę eskalacijos grėsmę.
Paties Aljanso atgrasymo galias – paremtas konvencinėmis pajėgomis, raketomis bei branduoliniu ginklu – Stubbas laiko stipriausiomis pasaulyje, todėl Maskvai būtų savižudė tikrindama šio bloko ryžtą.
„Nemanau, kad Rusija kada nors norėtų pulti galingiausią pasaulyje karinį aljansą NATO.“
Paklaustas apie Gynybos ministerijos ir Vokietijos ginkluotųjų pajėgų perspėjimą, kad Putinas iki 2029 m. gali būti pajėgus pulti NATO teritoriją, Stubbas atsakė: „Jei kas nors turėtų tokį krištolinį (matantį ateitį) rutulį – būtų nuostabu. Bet aš tiesiog nematau nei įrodymų, nei faktų.“ Remiuosi žvalgyba.
Savo filosofiją jis paaiškino taip: „Nesakau: „Atsipalaiduokite“. Visada turėtumėte ruoštis blogiausiam, kad to išvengtumėte.“
Branduolinis ginklas
Suomijos prezidentas taip pat išreiškė skepticizmą dėl Rusijos branduolinio smūgio Ukrainoje galimybės:
„Šią vasarą mane aplankė Kinijos užsienio reikalų ministras, ir aš iškėliau šią temą. O jis pasakė: „Mes niekada neleisime, kad tai įvyktų.“
Ir aš manau, kad tai gana veiksminga atgrasymo priemonė.“
Ruošiamasi naujai mobilizacijai ir ribotiems ištekliams
Nors tiesioginio pavojaus Aljansui Suomijos vadovas nemato, jis prognozuoja, kad jau šį rudenį Rusijoje gali tekti skelbti naują mobilizaciją.
Tokią išvadą jis daro stebėdamas Maskvos kuriamus įstatymus, kuriais siekiama suvaržyti piliečių judėjimą ir uždaryti sienas.
Prezidentas atkreipė dėmesį į milžiniškus kariuomenės nuostolius: Rusija kas mėnesį netenka nuo 30 000 iki 35 000 karių, o pavyksta užverbuoti tik apie 27 000 naujų šauktinių.
Dėl šio struktūrinio trūkumo ir besitęsiančio sekinimo kariškiai neturėtų jėgų atidaryti ar efektyviai palaikyti antrojo fronto.
Ekonominis atsparumas ir lūžis režimui
Aptardamas sankcijų poveikį, Suomijos prezidentas įspėjo neturėti iluzijų, kad vien ekonominis nuosmukis, infliacija ar bankų krizė privers Vladimirą Putiną nutraukti karą.
Pasak jo, istorinė patirtis rodo, jog Rusijos visuomenė sugeba pakelti didžiules ekonomines negandas ir pasižymi didžiuliu ištvermingumu.
Vis dėlto realus lūžis galėtų įvykti tik tuomet, kai patiems Kremliaus valdantiesiems kiltų tiesioginė grėsmė ir jie pajustų, kad dabartinis režimas yra svyruojantis bei nesaugus.
„Tačiau paskutinis lašas galėtų būti, jei jie pajustų, kad dabartiniam režimui gresia pavojus“, – sakė Stubbas. „Rusija yra kantri, Rusija yra ištverminga. Taigi Rusija turi padaryti išvadą, kad – kad ir kaip ji apibrėžtų savo pergalę – šio karo tęsimas nebenaudingas režimui.“ Kremlius jau yra „nepatogioje padėtyje“.
Padėtis ir perspektyvos Ukrainoje
A. Stubbo vertinimu, dabartinė padėtis Kijevui yra palankesnė nei bet kuriuo kitu ankstesniu karo periodu – tiek karine, tiek politine ar finansine prasme, o Ukraina turi aiškią persvarą.
Jis pabrėžė, kad pergalės apibrėžimas ukrainiečiams yra pats valstybės suverenumo ir nepriklausomybės išsaugojimas, o ne būtinai visų teritorijų atkovojimas jėga vienu ypu.
Kartu jis pridūrė, kad Kijevo atsilaikymas yra gyvybiškai svarbi investicija į visos Europos saugumą: jei Ukraina pralaimėtų, pralaimėtų ir Vakarai.
„Ukraina turi pranašumą ir laimės šį karą.“ Ką jis apibrėžia kaip pergalę? „Jei išgyvensite, jei išliksite nepriklausomi, jei išliksite suverenia valstybe – tai bus pergalė.“
Politinis dialogas su Maskva
Komentuodamas neseną CŽV vadovo Džono Ratklifo (John Ratcliffe) vizitą Maskvoje, A. Stubbas jį įvertino palankiai, teigdamas, kad nuolatinis ryšio palaikymas yra būtinas siekiant suvaldyti rizikas.
Jo nuomone, kažkas Europoje taip pat privalo atnaujinti politinį dialogą su Rusija, nes visiškas diplomatinis šaltis kuria Maskvoje klaidingas iliuzijas apie esamą situaciją Vakaruose.
„Manau, kad kažkas Europoje (…) turi atnaujinti dialogą su Rusija, kad suprastų, kas ten vyksta. Turime kalbėtis vieni su kitais politiniu lygmeniu.“
Jo „didelis susirūpinimas dėl dabartinės tylos Rusijos atžvilgiu yra tas, kad ji kuria iliuzijas apie tai, kas vyksta Europoje“. Kitaip tariant, Maskva gali pastebėti naujų grėsmių, kurių iš tikrųjų nėra, atsiradimą.
Kalbėdamas apie pastarąjį incidentą su dronu Leipcigo oro uoste, jis Vokietijai rekomendavo reaguoti šaltai, apgalvotai ir reikiamus signalus siųsti per diplomatinius kanalus, be nereikalingos panikos.
„Manau, kad labai svarbu tokiais klausimais išlikti ramiam.“ Vokietija galėtų viešai pareikšti, kad žino, kas už jų stovi, ir diplomatiniu lygmeniu nusiųsti žinią Rusijai.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
172
Patarimas kvaileliu apsumetančiam prezidentui Stubbui (kurio jis, gaila, neišgirs):
Apie dialogo atnaujinimą reikėjo galvoti prieš Suomijai įstojant į tą mėšlo krūvą, vadinamą NATO. Na, o geriausiai dialogą atnaujintų išstojimas iš tos mėšlo krūvos. Štai ir viskas ko reikia dialogui atnaujinti, pone prezidente.
Suomiai su švedais kvailai įsikilpino į šį aljansą. Ypatingai Suomija, kuriai normalūs santykiai su Rusija yra klestėjimo pagrindas. Apskritai, jei ne Rusija, tokios šalies, kaip Suomija net nebūtų.