infa.lt

Vokietijos vyriausybė prognozuoja, kad naujam tolimojo nuotolio ginklų arsenalui, skirtam Rusijai atgrasyti, sukurti prireiks beveik 12 mlrd. eurų.

Tai numatyta gynybos ministerijos dokumentuose, su kuriais susipažino „Politico“ leidinys.

Šie ginklai suteiktų Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms galimybę smogti taikiniams už šimtų ar net tūkstančių kilometrų nuo fronto linijos – potencialiai pasiekiant vadavietes, aerodromus, raketų paleidimo vietas bei logistikos mazgus.

Vidaus dokumentuose šios pastangos vadinamos didžiausiu prioritetu tiek Vokietijai, tiek NATO, Europos šalims iš naujo ginkluojantis dėl augančios Maskvos grėsmės.

Dokumentuose teigiama, kad tikslas yra leisti Vokietijos pajėgoms smogti „giliai į priešo užnugarį“ ir išlaikyti konvencinio atsako galimybę „žemiau branduolinio slenksčio“.

Planą sudaro keturios dalys: pirmuosius ginklus tikimasi gauti jau kitais metais, o pažangiausias sistemas, kuriamas kartu su Jungtine Karalyste, planuojama paleisti kito dešimtmečio viduryje.

Gynybos ministerijos vertinimu, bendras finansavimo poreikis siekia „beveik 12 mlrd. eurų“.

Šios lėšos dar nėra patvirtintos – biudžeto prognozės ir sąmatos jau pateiktos vyriausybės planavimo procesui, tačiau galutinį sprendimą turės priimti Vokietijos Bundestagas.

Nuo pigių dronų iki amerikietiškų „Tomahawk“ ir britų technologijų

Planas yra padalintas į kelis etapus ir technologines kryptis:

Pigios sparnuotosios raketos jau kitais metais. Greičiausia plano dalis – nauja mažų sąnaudų sparnuotoji raketa, kurią Vokietija tikisi pradėti naudoti 2027 metais. Ministerija derisi su dviejų tiekėjų atstovais: JAV ir Izraelio startuoliu „Covenant Industries“ (sukūrusiu raketą „Anthem“) bei su Ukrainos įmonėmis susijusiomis bendrovėmis („Fire Point“, siūlančia raketą „Flamingo“, ir neįvardyta įmone, siūlančia „BARS“). Šios pigios sistemos, kaip rodo Ukrainos karo pamokos, leidžia masinėmis atakomis išvarginti ir nuslopinti priešo oro gynybą.

„Tomahawk“ spragos užpildymas. Kancleris Frydrichas Mercas (Friedrich Merz) liepos pradžioje pranešė, kad Vokietija per NATO viršūnių susitikimą Ankaroje susitarė su JAV vyriausybe dėl amerikietiškų sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ įsigijimo ir dislokavimo Vokietijoje. Dokumentuose numatyta, kad pradiniai pajėgumai su „Typhon“ leistuvais turėtų būti pasiekti iki dešimtmečio pabaigos.

Bendra gamyba su Jungtine Karalyste. Paskutiniosios dvi plano dalys – naujos kartos aukščiausio lygio sparnuotoji raketa ir hipergarsinis ginklas – kuriamos bendrai su Jungtine Karalyste pagal pernykštį „Trinity House“ susitarimą. Šių sistemų pradiniai pajėgumai numatomi kito dešimtmečio viduryje. Šiam projektui tenka didžioji sąmatos dalis – beveik 9 mlrd. eurų skiriama kūrimui ir pirkimui, o dar 1,8 mlrd. eurų – atskirų sparnuotųjų raketų vystymui.

Vokietijai tai reiškia strateginį lūžį: nelaukiant vieno vieningo europinio ginklo, Berlynas renkasi paraleliai vystyti pigią masinę gamybą, greitai gaunamus amerikietiškus ginklus ir pažangias europines sistemas, reaguodamas į Vokietijos karinės vadovybės įspėjimus, kad Rusija gali būti pajėgi pulti NATO teritoriją dar iki šio dešimtmečio pabaigos.