infa.lt

Buvęs Britanijos premjeras Keiras Starmeris, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis (iš dešinės į kairę) „norinčiųjų koalicijos“ susitikime Paryžiuje (2026 m. sausio 6 d.)
Foto: Ludovic Marin / Pool / Reuters

Prancūzija, Vokietija ir Didžioji Britanija spaudžia, kad Jungtinės Valstijos atnaujintų dialogą su Rusija, kartu siekdamos užsitikrinti vietą prie derybų stalo.

Apie tai praneša „The New York Times“ leidinys, remdamasi penkiais anoniminiais Europos pareigūnais.

Kaip teigia šaltiniai, Berlynas, Paryžius ir Londonas save laiko pagrindiniais Europos derybininkais. Trys iš jų nurodė, kad lemiamą vaidmenį formuojant europinę poziciją vaidina Prancūzija ir Vokietija.

Naująjį postą neseniai užėmęs Didžiosios Britanijos premjeras laikosi atsargesnės pozicijos, bijodamas pakenkti santykiams su Vašingtonu.

Europa mano, kad JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) politika tampa vis mažiau nuspėjama, todėl nesirengia palikti santykių su Rusija vien JAV valiai.

Europos šalys nori užsitikrinti, kad su Kremliumi nebūtų sudarytas sandoris, galimasis pakenkti europiečių saugumui.

Kartu Europa spaudžia D. Trampą atnaujinti kontaktus su Rusija dėl Ukrainos, bijodama galimų Rusijos smūgių ukrainiečių energetikai ar infrastruktūrai šią žiemą.

Nuo praėjusių metų rugpjūčio Maskva skelbia esanti pasirengusi deryboms dėl ukrainiečių konflikto sureguliavimo, tačiau tik remdamasi pasiūlymais, kurie buvo aptarti su JAV viršūnių susitikime Ankoridže.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio yra pažymėjęs, kad šių pasiūlymų Ukraina nepriėmė, todėl šalims tenka ieškoti naujų taikaus sureguliavimo variantų.